Ir akordo skardaus
Iš stygų nebišgaus
Mano pirštaì: juos spaudžia darbai.
Kanklių garsas užmirs,
Ir nėviens nebužgirs,
Kaip jos gaudžia liūdnai ar linksmai.
(1913. VI. 8 „Aušrinė“ 25).
Nekaltinkit manęs.
Nekaltinkit manęs už tat, kad aš visai
Nedaug tepadariau, kad greitai parkritau,
Kad užkeltos augštyn galvos aš nelaikiau,
Kad nežengiau pirmyn, lyg milžinas tvirtai...
Nekaltinkit manęs, kad aš lyg koks bailys,
Bijodamas mirties, pabėgau nuo kulkos.
Ir taip jau man sunku, ir taip jau nėr dienos,
Kad švysterėtų man ramumo spindulys...
Biržai. 1913. VIII. 8.
Ateities muza.
(Pagal Aspaziją).
Sakyk man, iš kur keliauji?
Kur tavo, dievaite, namai?
Kur liaurai? Kas tau atnašauja?
Kodel apsirėdžius juodai?
Jos atsakas nešamas vėjo,
Atskridęs prie mano ausies,
Tvirtai, nors ir liūdnas, skambėjo:
„Aš — muza skaisčios ateities.
„Vainiko man niekas nepynė,
„Aš skurdo krašte gyvenu,
„Bet naują skelbiu jums gadynę:
„Aš darbo dievaitė esu.
1913. VIII. 6 (1914 m. „Nauju Taku“)
