Ožytis vargšytis
Ožytis vargšytis |
---|
Lietuvių mitologinė sakmė |
Neparginė piemenė dviejų ožkelių. Šeimininkė išsiuntė mergiotę ieškoti. Ji, nuėjus į ganyklas, šaukė:
– Cibute, cibute!
Ir išgirdo už balelės bliaunant. Kai ji nuėjo, kur bliovė, pašaukė – tada atsiliepė kitapus balelės. Ji perėjo vėl į ten, kur bliovė – ten nėra. Tada nešaukdama ėjo, kur bliauna, ir rado oželį sulytą, susitraukusį stovint pakrūmėj. Įsidėjusi į prijuostę, nešėsi ir pradėjo sakyti:
– Ožytis vargšytis...
Tas pradėjo mėgdžioti drūtu balsu:
– Ožytis vargšytis.
Ir griaudžia, ir žaibuoja, ir vis po kojom puola žaibas. Ji nusigando ir metė tą ožiuką iš prijuostės laukan. Tada pylė griausmas, ir pavirto tas oželis į nuodėgulį. Ji persigandus, namo eidama, rado savo oželį patvory.