Nugrimzdusio Aigrado vadavimas

Nugrimzdusio Aigrado vadavimas
Lietuvių liaudies padavimas


Išėjo kadais Aigradas. Kada kur išėjo ar nuskendo miestas Aigradas – tai Dievas žino.

Tai apie tą miestą pasakojo. Atėjo žmona pas šulinėlį ir atsiklaupė gerti. Kai atsiklaupė gert, žiūri – stovi graži spyna šulinėly vandeny. Ji paėmė tą spyną ir kėlė ją. Kai tik paėmė, kai tik kilstelėjo, tai ten, vandeny, pradėjo lyg varpai skambint, – ar teisybė, ar ne, tai aš nežinau, tai pasaka tokia, – varpai skambint – ir jau tokia grandinė pasikėlė. Tai kalba, kad žmona tiktai spjovė, nusigando:

– Oi, kad prapultai!

Tai nutraukė atgal vandenin ir tą spyną, ir visa, kad ji vėl taip už­keikė. Kad ji būtų spyną čion kėlus, tai būtų iškėlus miestą, pastačius. Tai džiaugės miestas, kad jau jį kelia!