Nubausta varlė

Nubausta varlė

Lietuvių etiologinė sakmė

Kai Erodas gaudė mažus vaikus, Juozapas, Marija ir Kristus bėgo į Egiptą. Erodo sargybiniai vijosi. Bėgo jie per lauką, o ten žmogus buvo atsivežęs rugius sėt. Jie ir sako jam:

– Rytoj ateik su dalgiu tų rugių pjaut, kad šiandien sėji. O kad kas klaus, ar nematei tokių bėgant, tai pasakyk: „Tada mačiau, kai rugius sėjau.“

Sekančią dieną atėjo žmogus, žiūri – rugiai išaugo. Pjaus su dalgiu. O ir tie jau atsigena, klausia:

– Ar nematei bėgant?

Jis sako:

– Mačiau, kai rugius sėjau.

Tai tie ir sako:

– Kvailas žmogus. Pern sėjo – matė, o dabar pjaudamas dar sako.

O varlė atsiliepė:

– Vakar! Vakar!

Tai dievas tai varlei ir užrakino dantis nuo švento Baltramiejaus (dvidešimt ketvirtos rugpjūčio). Kai pradeda rugius sėti, ir nutyla varlės.