Neužmirštuolė
Lietuvių etiologinė sakmė


Kūrėjas sukūrė gėles ir kiekvienai gėlei davė vardą. Bet kokį tai gėlei buvo davęs, aš nežinau. Ta gėlė suprato kūrėją, o kadangi savo vardą buvo užmiršusi, nuėjo ir sako:

– Kaip mano vardas? Aš užmiršau.

Kadangi kūrėjas žinojo, kad ji suprato, tai pasakė:

– Kad tu mane supranti, tai neužmiršk manęs.

Ir ta gėlė palaikė tą vardą.