Nemunas

Nemunas
Jurgis Baltrušaitis

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1942 m. rinkinyje „Ašarų Vainikas“.

Ar saulutė, ar šešėlis,
Teka vingiais Nemunėlis –
Ritas vilnys, sukas srovės
Nuo gilios žilos senovės,
Blizga, žirba, spindi, teka,
Amžių kilnią sekmę seka...

Nemunėlis šniokščia, ūžia
Per balandį ir gegužę –
Supas, saulę prisisegęs,
Ir su saule šoka, regis,
Karklais, gluosniais apsikaišęs,
Tarsi ruošia džiaugsmo vaišes..

Ir kai temsta, ar kai niaukias,
Ošia, rūsčiai susiraukęs,
Švyti vėl ir skaidriai žirba
Ir nelengvą darbą dirba,
Velka naštą rąstų, medžių
Pro Alytų, pro Seredžių…

Jis vis kloja savo juostą,
Žemės gardų kvapą uosto,
Žarsto smiltį, kasa molį,
Besiverždamas į tolį,
Laisto šventą diegą, žiedą, –
Laisvės jauną giesmę gieda...

Amžių tėvo sumanytas,
Nemunėlis slenka, ritas –
Blizga vilnys, sukas srovės
Nuo tamsios, sunkios senovės,
Ir tik ošia putos jųjų
Jau ant amžių amžinųjų...