Nelauktoji
Nelauktoji Salomėja Nėris |
---|
Eilėraštis iš rinkinio „Prie didelio kelio“, išleisto 1994 m., jau po poetės mirties. |
Stovėjom tylus ir išbalę –
Lyg pikto kero užburti.
Tai ji, nelauktoji, pro šalį
Mums prašliaužė – visai arti.
Greta su ja tylus jaunuolis. –
Jis nebemato artimų...
Jo veidas svetimas, įpuolęs,
Toks sužavėtas, toks ramus.
Lyg susprogdintas griuvo tiltas
Tarp mūs ir jo. – Sudie, sudie!
O jis dar vakar buvo šiltas,
Žvalus ir gyvas – kaip kregždė.
Kai juodu apsiaustu jį siautė,
Girdėjome – visai arti...
Ją širdyse – lyg plieną jautėm, –
Jinai – mūs kūdikio mirtis.
Kur jos šešėlis šaltas krito,
Ten šerkšnas baltavo tuojaus.
Mes glaudėmės prie vienas kito
Gyvybės šilumai pajaust.
1944.