Neišeinamas pinigas

Neišeinamas pinigas

Lietuvių mitologinė sakmė

Seni žmonės sakydavo, kad seniau Kūčiose būdavo galima gauti neišeinamą pinigą, tik reikėdavę taip padaryti. Sako, tuoj po Kūčių reikia pasigauti katiną, įdėti terbon ir ten jį užrišt. Paskiau paimt daug siūlų, apsukt vis ir mazgiot, tik tikraisiais mazgais! Ir taip sumazgiot, kad būtų daugiau mazgų negu siūlų. Sukreigeliuoti visaip, susukiot, sukaišiot, kad paėmus greit nebeatburtum. Reikia bent dvi dienas pasidarbuot. Paskui nueit kryžkelėn, kur kelias su keliu persikerta, naktį atsistojus laukti ir vis sakyti:

– Aš turiu prekę! Aš turiu prekę!

Tik žiūrėk, ateina toks ponaitis ir perka tavo prekę, duodamas tau rublį. Tik greitai tą rublį kišenėn, o prekę atidavęs, kuiti, kiek tik gali, namo! Spirk jau iš visos, kad, kol tuos mazgelius atmazgios ir pažiūrės, kas ten yra, parspruktum namo! O jeigu nepaspėsi, tai, kai pavys, pažiūrėjęs, kokia prekė, tada jau po visam – užsmaugs ir rublį atsiims. O jeigu paspėjai pasprukt, tai turėsi tokį rublį, kad kur tik jį išleisi, vis tiek vėl pas tave sugrįš! Pamatysi – jis ir vėl kišenėj sugrįžęs.