Motina benamė
Kazys Jakubėnas
Eilėraštis iš rinkinio „Tegyvuoja gyvas gyvenimas“ (1931 m.).


Baltais takais pušynu
suvargus senė ėjo.
Dainavo klumpės vargą,
aplinkui gaudė vėjas.

Kadai ir ji turėjo
pastogę mielą ramią.
Dabar blaškys ją vėjai,
kur dėsis ji benamė?

Ne man dainuot jos gėlą,
nei siųsti jai paguodą,
Dalis ir man pašėlus,
ir man gyventi juoda.

Aplinkui vejas – vėjas –
žalias viršūnes laužia.
Oi kas žalios jaunystės
žalius metus pagraužė?

Graudžiai vaitok, senoji,
ar verk pas žalią girią.
Ir man dalis karčioji
metus nelaimių skiria.

Dar ūš ne toks gal vėjas,
siūbuos ne taip dar pušys.
Ne toks dar vargas karsis,
kaip korės tau, matušė.