Mirksnio burtai

Mirksnio burtai
Jurgis Baltrušaitis

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1942 m. rinkinyje „Ašarų Vainikas“.

Gundyk, gundyk, Žemės vyliau.
Tavo taurę aš pripyliau...
Ženklink kaktą kryžium juodu –
Tavo kerui pasiduodu...

Radęs vergą tau palankų,
Veržk saitus ant mano rankų,
Bet gali neveržti kojų,
Aš sau kelią pats pastoju...

Juk kas mirksniui lenkia širdį,
Jau tik savo sapną girdi,
Ir per žingsnį, ar per sprindį
Jau nemato, kas jam spindi.

Ir kai mirksnio žiedą skina,
Jau neboja, ar nežino,
Kad už lašą, už apgaulę,
Jis išduoda amžių saulę...

Bruk man, vyliau, vėl, jei
Mirksnio bitės kimštą korį,
Bet širdy jau graudis vieši
Tu jo karčio neatmieši...