Mirštančiojo draugai

Mirštančiojo draugai

Lietuvių mitologinė sakmė

Sako, seniau kaime namai stovėjo vienoje gatvės pusėje, o tvartai, klojimas – kitoje. Sykį rudenį viena šeimininkė ėjo iš tvarto. Buvo vėlyvas ruduo, lapai nukritę. Mato, ateina būrys žmonių. Visi tyli, nesikalba. Ji palaukė praeinant, tačiau nei lapų čežėjimo, nei jokio garso neišgirdo. Visi nuėjo į kaimyną. Ten buvo jau silpnas senelis. Šeimininkei šiurpas tik perėjo, bet grįžo į gryčią. Ogi atbėga kaimynė merga suolų skolintis laidotuvėms. Sako:

– Neseniai mirė senelis.

O ten numirėliai atėjo pasitikti savo draugą ir pasiimti su savim. Užtai taip be garso ir šlamesio ėjo.