Mišios Pilies kalne

Mišios Pilies kalne
Lietuvių liaudies padavimas


Vieną kartą pas tą kalną artojas aręs ir pusryčio laike pasilaidęs pasiganyti jaučius. Pavalgęs pats užsnūdęs. Atsibudęs žiūrįs – tokia žmona jo jaučius bevarinėjanti tolyn nuo to kalno. Šis atsikėlęs einąs artyn, žiūrįs – tam kalne durys atidarytos. Klausiąs tos žmonos:

– Aš ar ten galiu eit pasižiūrėti?

Sakanti:

– Gali, tiktai išeidamas neatsižiūrėk atgal.

Įeinąs į tą kalną, žiūrįs: kunings mišias belaikąs, žvakės ant altoriaus žib, varpeliais skambin, žmonių daugybė meldžias. Ir šis, pasibaigus mišiom, ėjęs laukan; eidams girdžiąs, kad paskui jo taušku tauškais visi ein. Šis tarpdury ir atsižiūrėjęs. Tuoj buldu buldais ir užgriuvę, ką tiktai jis pats paspėjęs savo kavalšis išnešti.