Mergežeris
Lietuvių liaudies padavimas


Viena mergina mylėjo vaikiną. Jis neturtingas buvo. Tėvai nenorėjo šito vaikino, draudė. Tai jie slapčiom mylėjosi vienas su kitu. Nu, ir paskui jau galų gale kad reikia jau vestuves jiems daryti. Nu, tai mato tėvai, kad nieko.

Tėvas:

– Nu, ką – reikia, tegul tuokiasi.

O motina nė nenori, kad tuoktųsi jie. Nu, ir vis tiek turėjo tuoktis, nes jau ji buvo apgauta.

Jie išvažiavo jau į šliubą, o ten per mišką reikėjo važiuoti. Nu, ir motina visokiais žodžiais keikė jį – ir prakeikė: tenais per mišką kai važiavo, atsivėrė ežeras – ir jie nuskendo.

Tai ir dabar šitas ežeras pilnas žalčių. Nu, ir daug kas matęs tenai, kad dvi lelijos eina nuo vieno ežero krašto ir nuo kito, iki vidurio prieina ir niekaip negali jos susiglausti, šitos lelijos, ir vėl jos išsiskiria. Nu, ir tas ežeriukas nedidelis kaip Kernavės, gal ir mažesnis bus, tai Mergežeriu vadinas šitas ežeras.