Medžiotojas ir bernas

Medžiotojas ir bernas

Lietuvių mitologinė sakmė

Pas vieną medžiotoją buvo bernas. Medžiotojas užpyko už kažką ir sako:

– Ryt per pietus būsi nušautas!

Eina bernas keliu nusiminęs – nušaus. Stovi žmogus pakelėj.

– Ko verki?

– Taip ir taip. Buvau pas medžiotoją už berną. Užpyko ant manęs, sakė, nušaus.

– Eikš, aš tave išgelbėsiu.

Bernas eina, kur neis, kad tik liktų gyvas. Tas žmogus atsivedė berną į kamarą, atsinešė lėkštutę, perpjovė kairės savo rankos mažiuką pirštuką, prileido kraujų.

Per pietus džy-y-y kulka į lėkštę. Pasitaškė pasitaškė, apsivėlė kraujais ir guli.

– Eik dabar tu medžiotoją ir nušauk, – sako bernui. Bernas nenori.

– Eik ir gana! – Beveik privertė. – Kaip jis tave šovė. Te, išeik laukan, šauk ir ateik.

Bernas išėjęs šovė ir atbėgo. Parodė jam veidrodį. Žiūri – medžiotojas stogą dengia. Dengė dengė, atsilošė ir nuvirto nuo stogo. Atbėgo pati, vaikai, kelia – negyvas.