Meškos kilmė

Meškos kilmė

Lietuvių etiologinė sakmė

Senų senovėje vaikščiojo dievas su šventu Petru. Vieną kartą jie ėjo pro ganančius bandą piemenis. Piemenys, pamatę iš tolo ateinant praeivius, sumanė juos išgąsdinti. Vienas piemuo apsivilko išverstais kailiniais ir pasislėpė šalia kelio augančiuose krūmuose. Dievas visa tai matė ir ramiai ėjo. Kai jis su šventu Petru priėjo krūmus, piemuo šoko iš jų ir jau norėjo pakeleivius išgąsdinti, bet dievas visai ramiai tarė jam:

– Norėjai būti meška, tai ir būk!

Ir piemuo pavirto amžinai meška.