Masčio ežeras ant milžino delno

Masčio ežeras ant milžino delno

Lietuvių liaudies padavimas

Senovėje ant žemės gyveno milžinai: dideli vyrai ir tokios pat moterys. Kada ėjo per girias, medžiai po jų kojomis lūžo ir linko, kaip po mūsų kojomis smilgos. Sykį, kai norėjo atsigerti iš Veiviržio, visą vandenį lig lašo išgėrė, o neatsigėrė. Ėjo į Miniją, ir ten iš karto išsausino.

Du milžinu ėjo Nemuno pakraščiais medžius kapodami: vienas vienoj Nemuno pusėj, antras antroj. Vieną kirvį teturėjo, kurį iš rankos į ranką per upę vienas antram padavinėjo.

Kitas milžinas, pasisėmęs Palangoj iš marių į delną vandens, prie Telšių miesto jį ir išpylęs. Iš to pasidarė ežeras Mastis, kuris ir dabar tebėra.

Yra senelių, pasakojančių, kad milžinai iš Žemės užšokę ant Mėnulio, norėdami palikti Žemę žmonėms. Ir dabar dar du jų yra ten matyti: vienas stovi, kitas guli. Nedideli teišrodo, nes toli nuo Žemės yra.