Margas žaltys

Margas žaltys

Lietuvių mitologinė sakmė

Bus koks dvidešimt metų, kai Vaitkuškių dvariuko lauke kažką dirbę vyrai sėdėjo, ilsėjos. Nežinau, ar tai buvo šieną pjovę, ar malkas kirtę. Gal malkas kirto, nes turėjo kirvį. Tarp tų kelių vyrų buvo pats to dvariuko šeimininkas. Taipgi buvo mūsų kaimo gyventojas Balys Kardelis.

Jie sėdi, rūko, kalbasi, tik girdi, kad varlės kažką rėkia ir visos eina vienon pusėn. Tai jie eina žiūrėt, kas yra. Mato – guli didelis margas žaltys. Guli išsižiojęs, o varlės jam gerklėn pačios eina. Vienas iš ten buvusių vyrų norėjo žaltį kirst kirviu – užkapot. Bet šeimininkas nedavė, sakydamas:

– Gerai, jei jis vienas, bet jei yra jo draugas, tai išpjaus mano gyvulius. Kažkur šitaip užkirto ar užmušė didelį žaltį, tai to šeimininko paskui visus gyvulius išpjovė.