Mareivystė

Mareivystė
Adomas Mickevičius

Adomas Mickevičiaus, Krimo sonetai: lietuvių ir lenkų kalbom, Juozapo Zavadzkio sp., Vilniuje 1909.
Vertė Motiejus Gustaitis.

Ūžmas didesnis, marių vaidinas baidyklės,
Laivininks aukštyn ropia ir ore pasviro,
Išsitiesė kaip ilgas, tarytum pastiro,
Lyg tykodamas voras iš savo sėdyklės .

Vėsula! Dūksta laivas, žąslus šalin trenkia,
Skenda putų pusnynuos, voliojasi, narsto,
Kelia sprandą, pamynė bangas, dangų varsto,
Kakta debesius skaldo, sparnais vėjus lenkia.

Mano siela kaip stiebas dausomis lekioja,
Pujoja vaidentuvė lyg kasa šių burių,
Rykauju su linksmuoju keliauninkų būriu;

Ištiesiu rankas, puolu ant krūties laivinės,
Rodos, bestumiu laivą pajėga krūtinės:
Malonu man! Gaivu! Kaip paukščiui, kurs skrajoja!