Mano dienos
Salomėja Nėris
Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1931 m. rinkinyje „Pėdos smėly“.


Tokios tolimos, tokios svetimos,
Vėjo supamos, vėjo nešamos,
Lyg ne mano jos, negrąžinamos,
Svajonėlės tos –
                         vasaros dienų!


Jūra skundžiasi, jūra barasi,
Bangos vejasi, bangos taškosi.
Svetima esi, tolima esi –
Nepagydysi –
                         skaudančios širdies!

Ašarų maldos, mylimos gaidos,
Nors širdis raudos, niekad niekados,
Niekad niekados lūpos nekartos
Laimės valandos –
                         skausmo sūkury!