Man liūdna
Zigmas Gaidamavičius-Gėlė
Eilėraštis parašytas 1911 m.


Ir senas, ir jaunas, dabar kai žiūriù
Dainuoja laimingai, linksmai.
Tik vienas aš liūdnas... Kodėl?.. Ar turiu
Bent teisę liūdėti nūnai?..
Man liūdna... krūtinė sustingus alsuoja
Nuo skausmo baisaus, nuo žaizdų
Ir tvinsta kraujais. . . Bet likimas kvatoja:
Jam žmogų draskyti saldu...
Aš žiūriu įnirtęs pasaulin laimingan,
Ir erzina kančios mane;
Į šaltą bedugnę – tamson nesvetingon
Įkritęs, juokiuos, kaip sapne...
Bet juokas tas, drauge, už ledą šaltesnis;
Kaip pančiai nakties, jis žiaurus,
Kaip veidas numirėlio... Vai, da baisesnis,
Tur būt, ir už veidą tą bus...
Man liūdna... Krūtinė sustingus alsuoja
Nuo skausmo baisaus, nuo žaizdų
Ir tvinsta kraujais... Bet likimas kvatoja:
Jam žmogų draskyti saldu...