Lietuvos teritoriniai pokyčiai 1989–2001 m.

Lietuvos teritoriniai pokyčiai 1989–2001 m. aprašyti 2001 m. gyventojų surašymo ataskaitose pagal apskritis. Šie pasikeitimai apėmė laikotarpį nuo 1989 m. gyventojų surašymo.

Sąvokos

Miestelis – kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių dauguma gyventojų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai.
Kaimas – gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių.
Viensėdis – gyvenamosios vietovės, susidedančios iš pavienių sodybų.
Apskritis – Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą ir kitus įstatymus. Apskritis sudaroma iš savivaldybių teritorijų, pasižyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu.
Savivaldybė – Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinktos savivaldos institucijos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus. Savivaldybė sudaroma iš gyvenamųjų vietovių.
Seniūnija – savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje.
Gyventojai – nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantys asmenys.
Miesto gyventojai – gyventojai, kurie gyvena miestuose, t. y. kompaktiškai užstatytose yvenamosiose vietovėse, turinčiose daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, iš kurių daugiau kaip du trečdaliai dirba pramonėje, verslo, gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. Miesto gyventojai yra ir tie gyventojai, kurie gyvena miesto statusą turinčiuose miestuose ir buvusiose miesto tipo gyvenvietėse (iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymui 1994 m. liepos 19 d.), bet turinčiose mažiau negu 3 tūkst. gyventojų.
Kaimo gyventojai – gyventojai, kurie gyvena gyvenamosiose vietovėse, neturinčiose miesto požymių, tai miesteliuose, kaimuose ir viensėdžiuose.

Pokyčiai

1989 metų gyventojų surašymo metu Lietuvos Respublikos teritorijos administracinius vienetus sudarė respublikinio pavaldumo miestai, miesto tipo gyvenvietės, rajonai ir apylinkės. 1989 m. Lietuvoje buvo 92 miestai, iš jų 11 turėjo respublikinio pavaldumo miesto statusą, ir 22 miesto tipo gyvenvietės. 44 šalies rajonai buvo suskirstyti į 423 apylinkes, kurias sudarė 21549 kaimo gyvenamosios vietovės (miesteliai, kaimai, viensėdžiai).

1994 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, kuriuo buvo nustatyti teritorijos administraciniai vienetai – apskritys ir savivaldybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu (Žin., 1994, Nr.60-1183; 1995, Nr.79-1819; 1997, Nr.65-1544; 1999, Nr.43-1362, Nr.109-3176) pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos etape buvo įsteigtos 56 savivaldybės ir 10 apskričių: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus.

Antrojo teritorijos administracinių vienetų reformos etapo pirmojoje pakopoje (nuo 2000 metų pradžios):

1) įsteigtos šios savivaldybės: Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo;
2) įsteigus Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybės, panaikinama Marijampolės rajono savivaldybė;
3) pakeistos šių savivaldybių teritorijos ir ribos: Birštono miesto, Druskininkų miesto, Marijampolės miesto, Vilniaus miesto, Akmenės rajono, Kaišiadorių rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Šakių rajono, Šilutės rajono, Trakų rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono;
4) pakeisti šių savivaldybių pavadinimai: Birštono miesto – į Birštono, Druskininkų miesto – į Druskininkų, Marijampolės miesto – į Marijampolės, Neringos miesto – į Neringos.

Alytaus apskritis

Alytaus apskrities savivaldybių teritorijų ribos po 1989 metų gyventojų surašymo keitėsi tik 1999 metais. Šaltinis: Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas 2001. Alytaus apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. PDF psl. 10

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymu 1999 gruodžio 21 d. Nr. VIII-1493 Lazdijų rajono Leipalingio seniūnijos dalis kaimų ir Varėnos rajono Ratnyčios seniūnijos kaimai buvo perduoti Druskininkų savivaldybei, o Leipalingio seniūnijos Beržinių, Čivonių, Druskininkėlių, Jakonių, Paliūnų, Paterų, Purviškės, Sakniavos, Saltoniškės, Smarliūnų, Šadžiūnų, Taikūnų, Varnėnų, Žvikelių kaimai buvo perduoti Veisiejų seniūnijai.

Kauno apskritis

Kauno apskrities savivaldybėse po 1989 metų surašymo įvyko nemažai teritorijos administ- racinių pakeitimų. Šaltinis: Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas 2001. Kauno apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. PDF psl. 10

Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1990 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 1-336 Kaišiadorių raj. Stasiūnų gyvenamajai vietovei buvo grąžintas buvęs pavadinimas – Kiemeliai.
Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 1-1304 Prienų rajono Birštono apylinkės Beniukų, Dvareliškių, Karveliškių, Kurmoniškių, Padriežiškių, Pakrovų, Pikelionių, Šilaičių, Verbyliškių, Vėžionių gyvenamosios vietovės priskirtos Jiezno apylinkei.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 4 d. įstatymu Nr. 1-1276 Kauno miesto savivaldybei buvo priskirtos Maironiškių, Romainių, Aukštutinių Kaniūkų, Žemutinių Kaniūkų, Rokų, Prendzeliavos, Rokelių, Vaišvydavos, Kazliškių, Tirkiliškių, Armaniškių, Marvelės, Vytėnų, Salių gyvenamųjų vietovių dalys.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 442 pakeistas Kėdainių rajono Dotnuvos miesto statusas. Dabar ši gyvenamoji vietovė vadinama Dotnuvos miesteliu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 486 pakeistas Kauno raj. Kačerginės miesto statusas. Dabar ši gyvenamoji vietovė vadinama Kačerginės miesteliu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 326 Kauno rajono gyvenamajai vietovei, kurioje įsikūręs Lietuvos žemės ūkio universitetas, suteiktas Akademijos pavadinimas ir miestelio statusas, priskirtos Noreikiškių ir Ringaudų kaimų dalys.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-1493 Kaišiadorių rajono Kietaviškių seniūnijos kaimai buvo perduoti Elektrėnų savivaldybei, Žąslių seniūnijos Diekcioniškių, Gabriliavos, Gilučių, Kalninių, Mijaugonių, Kloninių Mijaugonių, Koncepto, Lubakos, Pūstakiemio, Senųjų Migučionių, Naujųjų Migučionių, Strošiūnų kaimai, Talpūnų kaimo dalis perduoti Elektrėnų savivaldybės Gilučių seniūnijai, o Prienų rajono Birštono seniūnijos kaimai – Birštono savivaldybei.
Kaišiadorių rajono tarybos 2000 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 145 įsteigta Pravieniškių seniūnija ir jai priskirti Aleksandruvkos, Jurgiškių, Piktavyžio, Pravieniškių I, Pravieniškių II kaimai.

Klaipėdos apskritis

Klaipėdos apskrities savivaldybėse nuo 1989 m. surašymo iki 2001 m. buvo padaryti kai kurie teritorijos administraciniai pakeitimai. Šaltinis: Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas 2001. Klaipėdos apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. PDF psl. 10

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. kovo 12 d. įstatymu Nr. 1-1220 Palangos miesto savivaldybei buvo priskirtos Kretingos rajono savivaldybės Parąžės ir Vilimiškės gyvenamųjų vietovių dalys, Klaipėdos rajono Anaičių ir Nemirsetos gyvenamųjų vietovių dalys.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 kovo 12 d. įstatymu Nr. 1-1221 Klaipėdos miesto savivaldybei buvo priskirtos Klaipėdos rajono savivaldybės Kukuliškių, Kalotės, Purmalių, Budrikų, Sudmantų, Jakų, Švepelių, Rimkų, Budelkiemio, Laistų, Kairių gyvenamųjų vietovių dalys ir Labrenciškės, Tauralaukio, Virkučių, Daugulių, Šaulių, Paupių, Barškių, Sendvario, Lypkių, Žardės gyvenamosios vietovės.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 70 pakeistas Rusnės ir Žemaičių Naumiesčio miestų statusas. Dabar šios gyvenamosios vietovės vadinamos Rusnės miesteliu ir Žemaičių Naumiesčio miesteliu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1253 Kretingos miestui priskirta Patvarių gyvenamosios vietovės dalis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255 Gargždų miestui priskirtos Klaipėdos rajono Saulažolių, Kuliškių, Laugalių, Šlapšilės gyvenamųjų vietovių dalys.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-1493 Šilutės rajono Vilkyškių, Stoniškių, Pagėgių seniūnijų kaimai, Pagėgių ir Panemunės miestai perduoti Pagėgių savivaldybei.

Marijampolės apskritis

Marijampolės apskrities savivaldybėse nuo 1989 m. surašymo iki 2001 m. buvo padaryti kai kurie teritorijos administraciniai pakeitimai. Šaltinis: Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas 2001. Marijampolės apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. PDF psl. 10

1995 m. rugsėjo 26 d. Nr. I-1044 įstatymu Marijampolės miestui buvo priskirtos Bliudziškių, Karolaukio, Kuktiškių, Triobiškių, Liepynų gyvenamųjų vietovių dalys bei Mikalinės, Pabaigų gyvenamosios vietovės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m. gruodžio 21 d. Nr. VIII-1493 įstatymu Marijampolės rajono Kalvarijos miestas, Kalvarijos, Liubavo, Sangrūdos seniūnijų kaimai, Vilkaviškio rajono Bartninkų seniūnijos dalis kaimų buvo perduoti Kalvarijos savivaldybei, Šakių rajono Jankų seniūnijos kaimai, Marijampolės rajono Kazlų Rūdos miestas, Kazlų Rūdos seniūnijos kaimai, dalis Sasnavos seniūnijos kaimų buvo perduoti Kazlų Rūdos savivaldybei, Marijampolės rajono savivaldybė buvo pavadinta Marijampolės savivaldybe, į kurią įeina ir Marijampolės miestas.

Panevėžio apskritis

Panevėžio apskrities savivaldybėse nuo 1989 m. iki 2001 m. buvo padaryti kai kurie teritorijos administraciniai pakeitimai. Šaltinis: Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas 2001. Panevėžio apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. PDF psl. 10

Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. I-1206 miesto tipo gyvenvietė Naujamiestis priskirta Naujamiesčio apylinkei ir pavadinta Naujamiesčio miesteliu.
Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1992 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. I-2499 miesto tipo gyvenvietė Pabiržė priskirta Pabiržės apylinkei ir pavadinta Pabiržės miesteliu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 13 d. įstatymu Nr. I-1206 Panevėžio miestui buvo priskirtos Panevėžio rajono Viktorinės, Vynypės, Pažalvaičių, Bliūdžių, Plūkių, Senamiesčio gatvės Girelės, Vaivadų, Venslaviškių, Staniūnų, Daumėnų, Lepšių, Pažagienių, Statiškių, Panendrės, Molainių, Kniaudiškių, Navadolio, Savitiškio, Pagojaus gyvenamųjų vietovių dalys.

Šiaulių apskritis

Šiaulių apskrities savivaldybėse nuo 1989 m. surašymo iki 2001 m. buvo padaryti kai kurie teritorijos administraciniai pakeitimai. Šaltinis: Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas 2001. Šiaulių apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. PDF psl. 10

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 13 d. įstatymu Nr. I-1205 Šiaulių miesto savivaldybei buvo priskirtos Šiaulių rajono šių gyvenamųjų vietovių dalys: Bertuižių, Vinkšnėnų, Vijolių, Žaliukių, Dainų, Gytarių, Lieporių, Verdulių, Verduliukų, Lingailių, Aleksandrijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-1493 Akmenės rajono Viekšnių seniūnijos kaimai ir Viekšnių miestas buvo priskirti Telšių apskrities Mažeikių rajonui.

Tauragės apskritis

Tauragės apskrityje nuo 1989 m. surašymo iki 2001 m. buvo padarytas teritorijos administracinis pakeitimas. Šaltinis: Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas 2001. Tauragės apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. PDF psl. 10

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-1493 Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Pagėgių ir Panemunės miestai bei Pagėgių, Stoniškių ir Vilkyškių seniūnijų kaimai buvo priskirti Pagėgių savivaldybei.

Telšių apskritis

Telšių apskrityje nuo 1989 m. surašymo iki 2001 m. buvo padaryti kai kurie teritorijos administraciniai pakeitimai. Šaltinis: Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas 2001. Telšių apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. PDF psl. 10

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m. gruodžio 21 d. Nr. VIII-1493 įstatymu Šiaulių apskrities Akmenės rajono Viekšnių miestas ir Viekšnių seniūnijos kaimai buvo perduoti Mažeikių rajonui, Plungės rajono Rietavo miestas, Medingėnų, Rietavo, Tverų seniūnijų kaimai ir dalis Stalgėnų seniūnijos kaimų buvo perduoti Rietavo savivaldybei.

Utenos apskritis

Utenos apskrityje nuo 1989 m. surašymo iki 2001 m. buvo padaryti kai kurie teritorijos administraciniai pakeitimai. Šaltinis: Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas 2001. Utenos apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. PDF psl. 10

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 19 d. įstatymu Nr. 1-558 buvo įsteigta Visagino miesto savivaldybė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 8 Zarasų rajono Turmanto miestas pavadintas Turmanto miesteliu.

Vilniaus apskritis

Vilniaus apskrityje nuo 1989 m. surašymo iki 2001 m. buvo padaryti teritorijos administraciniai pakeitimai. Šaltinis: Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas 2001. Vilniaus apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. PDF psl. 10

Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1990 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 1-337 Šalčininkų rajono Jašiūnų apylinkės Mikašiūnų ir Voiros gyvenamosios vietovės priskirtos Vilniaus rajono Vaidotų apylinkei. Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės Baboniškių, Rūdninkų, Terešiškių gyvenamosios vietovės priskirtos Vilniaus rajono Marijampolio apylinkei. Vilniaus rajono Rudaminos apylinkės Kelmytės, Valčiūnų, Trūdiškių, Rados gyvenamosios vietovės priskirtos Vilniaus rajono Juodšilių apylinkei.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 Vilniaus miesto savivaldybei buvo priskirtos Vilniaus rajono Pilaitės, Smalinės, Varnės, Ustronės, Naujanerių, Kryžiokų, Krakiškių, Pagubės, Sakališkių, Mažųjų Gulbinų, Basiukų, Pupinės, Mickūnų, Kuzmickių, Naujakiemio, Daniliškių, Dobrovolės, Trakų Vokės gyvenamosios vietovės bei Tarandės, Bajorų, Pavilionių, Buivydiškių, Gudelių, Salotės, Dvaryksčių, Vilkeliškių, Padekaniškių, Kriaučiūnų, Platiniškių, Naujosios, Plytinės, Gineitiškių, Pavilionių, Didžiųjų Gulbinų, Ližiškių, Galgių, Egliškių, Dieveniškių, Didžiųjų Pupojų, Mažųjų Pupojų, Didžiųjų Karklėnų, Grigaičių, Rokantiškių, Nemėžio, Kuprioniškių, Rudaminos kelio, Baraškų, Barkiškių, Vaidotų, Pagirių, Guobų gyvenamųjų vietovių dalys, taip pat Trakų rajono Bališkių, Gurelių, Mūrinės Vokės gyvenamosios vietovės ir Gaidiškių, Kulokiškių, Kariškių, Račkūnų, Užkampio, Dobrovolės, Vaidegių gyvenamųjų vietovių dalys.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-1493 įsteigta nauja Elektrėnų savivaldybė iš Trakų ir Kaišiadorių rajonų dalies gyvenamųjų vietovių. Vilniaus miesto savivaldybei priskirtas Grigiškių miestas bei Neravų, Salų ir Kadriškių kaimai.