Laumių sutarytinė

Laumių sutarytinė
Lietuvių liaudies padavimas

Laumikonių kaime, šitam kalne, gyveno laumė. O kita gyveno Unkščioj, Laumiaduoby. O trečia gyveno Paberžy, Rožių akmeny. Ir jos dainavo sutarytinę. Tai šita Laumikonyse pradėjo:

– Kuo-ja! Kuo-ja! Kuo-ja!

Laumiaduoby tai:

– Kuo-ja, kuo-ja, kuo-ja!

Kuo-ja, kuo-ja, kuo-ja!

O Paberžy, Rožių akmeny, tai:

– Tu kuo-ju-te, ko-ju-čiu-te!

Tu kuo-ju-te, ko-ju-čiu-te!

Tai jos, matai, dainavo taip – viena čionai, Laumikonyse, kita Unkščioj, Laumiaduoby, o trečia Rožių akmeny. Laumikonys ir Unkščia apie du kilometrus, o Rožių akmuo – apie aštuonetą kilometrų.