Lapių dvaro griuvėsiai

Lapių dvaro griuvėsiai

Lietuvių liaudies padavimas

Labai seniai, kai dar Lietuvoje buvo daug kalvinų, gyveno Lapių dvare vienas ponas, kalvinas. Kadangi arti nebuvo kalvinų bažnyčios, tai tas ponas atvažiuodavo į Lapių bažnyčią brička, pakinkyta lokiu. Atvažiuodavo tik ant pamokslo ir įvažiuodavo net į bažnyčią, o paskui vėl išvažiuodavo. Tas ponas labai nemėgdavo katalikų ir kiekviena proga pašiepdavo juos.

Vieną kartą padvėsė to pono kalytė. Jis liepė ją įdėti į grabą ir nuvežti į bažnyčią, pasakius kunigui, kad vienas pono tarnas katalikas mirė. Užmokėjo už mišias ir prašė kunigo palaidoti kapuose. Kunigas, nežinodamas, kad tai yra šuo, laikė šventas mišias, bet zakristijonas, norėdamas pamatyti, kas numirė, pažiūrėjo į grabą ir pamatė, kad grabe guli šuo. Pasakė apie tai kunigui, ir kunigas tuojau prakeikė nedorą poną. Persigandęs ponas grįžo į savo rūmus, bet jie tuojau nuėjo skradžiai žemės taip, kad po valandėlės nebuvo jų nei matyti. Bet dabar jie iš po žemės išeina, ir bus laikas, kada visai išeis. Kaip sako žmonės, tuose griuvėsiuose yra labai daug aukso ir kitokių brangenybių.