Laivelis pinigų piliakalnyje

Laivelis pinigų piliakalnyje

Lietuvių liaudies padavimas

Sako, kad senų senovėje tą piliakalnį (Šeimyniškių) supylė raga­nos per vieną naktį. Toje vietoje, kur dabar piliakalnis, buvę vieno burtininko rūmai. Tas burtininkas per vieną naktį nujodavęs Rygon ir vėl atgal atjodavęs. Tą burtininką užmušė kariaujant su švedais. Tada raganos jo rūmus užpylė žemėm. Žemę nešė priejuostėm. Užpylė, kad niekas nerastų.

Piliakalnio šone buvusi skylė, panaši į langą. Dar seniau pieme­ys ganė tenai galvijus. Piemenys pradėję muštis, ir supykęs vienas piemuo nutraukęs kito kepurę ir įkišęs ton skylėn. Tada tas pie­muo pradėjęs verkti, nes seniau bijodavę šeimininko. Verkdamas jis įlindęs ir radęs tenai kambarį išpuoštą. Tame kambary laivelis, pilnas auksinių pinigų. Ir gale laivelio sėdėjęs ponaičiukas. Tas ponaičiukas paėmęs kepurę, pripylęs aukso ir išleidęs.

Tada kitas piemuo lindęs. Jį užrišę botagais už kojų, kad geriau būtų ištraukti. Kai piemenys ištraukė – buvęs tas be galvos. Sako, kad senovėje kasdavę, prikasdavę tik mūrus ir daugiau nie­ko. Seni žmonės sako, kad po piliakalniu yra laivelis auksinių pinigų.