Krokų ežeras
Lietuvių liaudies padavimas


Apie 1750 metus Žemaičiuose, vieno ežero vandeniui į orą pasikėlus, iš to juodas debesis atsiradęs, ko ne dvi savaiti vietoje kybojęs, baisiai ūždamas bei krokdamas, vis išgąstingesniu pastodamas, iki prie Mingės, ties Krokų lanka, atošė. Tai čia gyvenantieji žmonės lyg iš lankos, lyg iš debesies girdėję atsikartotinai šaukiant:

– Nugriaukit savo trobas ir traukit iš čia šalin, nes ta lanka tur į ežerą pavirsti!

To šauksmo išsigandusieji su visu jų labu šalin paskubo. Viena moteriškė, duoną pakept besirengdama, pečšluostės išbėgusi, prieš nesiliaujantį debesies ūžimą apmaudinga tarė:

– Krokit, krokit, Krokų lankelės!

Tai buvo to debesies vardas atmintas, kuris, tučtuojau plyšdamas, tą moterį ir kitas su visa lanka aptvino. Dar šiandien didis Krokų ežeras toje vietoje tyvuliuoja.