1. Šios taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Instrukcijos, taisyklės ir kiti įstatymų lydimieji aktai, nustatantys eismą keliuose, specialiųjų krovinių vežimą, transporto priemonių naudojimą ir priežiūrą, važiavimą uždaroje teritorijoje, negali prieštarauti šioms taisyklėms.
3. Aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, kurios priklauso draudžiamaisiais kelio ženklais (toliau vadinama – ženklai) pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba kurios atveža į tą zoną (išveža iš jos) krovinius ar atvyksta į šią zoną paimti krovinio, taip pat lengvieji taksi automobiliai, atvežantys į tą zoną (išvežantys iš jos) keleivius arba atvykstantys jų paimti į šią zoną.
4. Asmuo, dirbantis kelyje - asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą. Asmuo, dirbantis kelyje, dėvi specialią uniformą (aprangą).
5. Automagistralė – specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas arba iš jų išvažiuoti ir kuris:
5.1. turi, išskyrus tam tikras vietas arba laikinus atvejus, atskiras dviejų krypčių važiuojamąsias dalis, viena nuo kitos atskirtas transporto priemonėms važiuoti nenumatyta skiriamąja juosta arba, išimtiniais atvejais, kitais būdais;
5.2. viename lygyje nekerta jokio kelio, geležinkelio ar tramvajaus bėgių arba pėsčiųjų tako;
5.3. pažymėtas ženklu „Automagistralė“.
6. Automobilis - bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Automobiliams priskiriami ir troleibusai, t.y. nebėginės elektrinės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais. Automobiliams nepriskiriami motociklai, traktoriai ir savaeigės mašinos.
7. Blogas matomumas - meteorologinių ar kitų reiškinių sąlygojamas kelio matomumas mažesniu kaip 300 m atstumu, neatsižvelgiant į kelio parametrus.
8. Duoti kelią (nekliudyti) - eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
9. Dviratis – bet kuri ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma tik ja važiuojančių asmenų raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Į šią sąvoką neįeina neįgaliųjų vežimėlis.
10. Dviračių takas - ženklu „Dviračių takas" pažymėta, dviračių ir mopedų eismui skirta kelio dalis arba takas, kuriuose draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas.
11. Eismo dalyvis - asmuo, dalyvaujantis kelių eisme (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
12. Eismo įvykis - kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
13. Eismo juosta - kelių horizontalaus ženklinimo linijomis (toliau vadinama - ženklinimo linijos), ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.
14. Geležinkelio pervaža - kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.
15. Gyvenamoji zona - kelias ar teritorija, kurių pradžia pažymėta ženklu „Gyvenamoji zona", o pabaiga - „Gyvenamosios zonos pabaiga".
16. Gyvenvietė - namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia", o pabaigoje - „Gyvenvietės pabaiga".
16.1 Greitkelis – motorinių transporto priemonių eismui skirtas kelias su skiriamąja juosta, į kurį galima įvažiuoti tik skirtingo lygio ar reguliuojamose sankryžose ir kuris pažymėtas ženklu „Automobiliams skirtas kelias“.
17. Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas.
18. Kelio ženklai - šiose taisyklėse nurodyti ženklai, nustatantys eismo tvarką, įspėjantys eismo dalyvius arba suteikiantys jiems informacijos.
19. Kelkraštis - šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat danga kaip važiuojamoji dalis ar kitokia arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų ar dviračių taku.
20. Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
21. Leidžiama maksimali masė - visiškai sukomplektuotos, su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė, kurią gamykla arba valstybės kompetentingos institucijos nustatė kaip maksimaliai leistiną.
22. Maršrutinė transporto priemonė (maršrutinis transportas) – viešojo naudojimo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), vežanti keleivius reguliariais reisais ir nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat ir mokyklinis autobusas.
23. Masė be krovinio - transporto priemonės masė be vairuotojo, keleivių ir krovinio, tačiau su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu.
24. Masė su kroviniu - faktinė transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu.
26. Mopedas - dviratė arba triratė transporto priemonė, kurios variklio cilindro darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h.
27. Motociklas - dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Ši sąvoka apima ir trirates motorines transporto priemones, kurių masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg.
28. Motorinė transporto priemonė - variklį turinti transporto priemonė, išskyrus bėgines transporto priemones ir mopedus.
28.1 Neįgaliųjų vežimėlis – įtaisas su ratais, varomas rankomis arba įvairiomis automatizuotomis sistemomis. Neįgaliųjų vežimėlius naudoja žmonės, kuriems vaikščioti sudėtinga arba neįmanoma dėl ligos, sužalojimų ar negalios.
29. Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas ženklais „Pagrindinis kelias", „Sankryža su šalutiniu keliu", „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)", „Automagistralė" kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Sankryža su pagrindiniu keliu", „Važiuoti nesustojus draudžiama", „Gyvenamosios zonos pabaiga", atžvilgiu; kelias su danga (betonas, asfaltas, skalda, žvyras, grindinys ir panašiai) kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
29.1 Persirikiavimas – eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
30. Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas asmuo, dirbantis kelyje: jam kelias yra darbo vieta.
31. Pėsčiųjų perėja - važiuojamojoje dalyje esanti perėjimo per kelią vieta, pažymėta ženklais „Pėsčiųjų perėja" ir važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis arba tik ženklais „Pėsčiųjų perėja". Pėsčiųjų perėjos ribas žymi važiuojamosios dalies ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra - įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo šių ženklų statmenai per kelią.
32. Pėsčiųjų takas - pėstiesiems skirta kelio dalis arba takas, pažymėti ženklais „Pėsčiųjų takas" arba „Pėsčiųjų ir dviračių takas".
33. Priverstinis sustojimas - transporto priemonės sustabdymas (sustojimas), kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga.
34. Priekaba - transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės.
35. Puspriekabė - su motorine transporto priemone sukabinta priekaba taip, kad jos dalis remiasi į motorinę transporto priemonę ir didžioji jos masės bei krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.
36. Reguliuotojas - asmuo, įgaliotas reguliuoti eismą ir dėvintis uniformą arba (ir) turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu arba ryškiaspalvę vėliavėlę).
37. Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų). Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, leidžiančios eismui judėti nuo vieno kelio prie kito.
38. Skiriamoji juosta - konstrukcinis kelio elementas, skiriantis gretimas važiuojamąsias dalis (apželdintas veja, želdiniais arba su kelio danga, kurioje įrengti apsauginiai atitvarai) ir nenumatytas transporto priemonėms važiuoti arba sustoti (stovėti).
39. Specialiosios transporto priemonės - operatyvinių tarnybų ir kitos transporto priemonės su specialiais šviesos ir garso signalais arba tik ar specialiais šviesos signalais.
40. Stovėjimas - iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
41. Sustojimas - iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
42. Šaligatvis - pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos.
43. Tamsus paros metas - laiko tarpas nuo saulėlydžio iki saulėtekio.
43.1 Tikrinantys pareigūnai – uniformuoti valstybės institucijų (policijos, muitinės, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų pagal kompetenciją suteikta teisė stabdyti transporto priemones.
44. Transporto priemonė - įrenginys, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius ir savaeiges mašinas.
45. Transporto priemonių junginys - sujungtos kelios transporto priemonės, kurios kelių eisme dalyvauja kaip vienetas.
46. Transporto priemonės valdytojas - asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju nelaikomas fizinis asmuo, kuris vairuoja valdytojo transporto priemonę.
47. Vairuotojas - asmuo, kuris vairuoja ar moko vairuoti transporto priemonę, varo keliu gyvulius ar paukščius, taip pat raitelis, vadeliotojas.
48. Važiuojamoji dalis- kelio dalis, skirta važiuoti transporto priemonėms. Kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, atskirtų viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis arba esančių skirtingame lygyje.
49. Važiuojamųjų dalių sankirta - plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus (keliuose su skiriamąja juosta - išorinius važiuojamųjų dalių kraštus).
50. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
51. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis.
52. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti šių taisyklių 1 priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.
53. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių.
54. Siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
55. Draudžiama savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui.
56. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.
57. Draudžiama išmesti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalus ne specialiai skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką.
58. Gavęs policijos kvietimą, eismo dalyvis privalo nurodytu laiku atvykti į policiją. Su savimi jis privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o motorinės transporto priemonės vairuotojas - ir vairuotojo pažymėjimą bei transporto priemonės registravimo dokumentą.
59. Draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
60. Draudžiama eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Motorinės transporto priemonės ir mopedo vairuotojas privalo su savimi turėti:
61.1. Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą;
61.2. transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentus;
61.3. įstatymų nustatytą draudimo dokumentą;
61.4. krovinio vežimo dokumentus (pagal aplinkybes – ir kitus šių taisyklių 236, 250, 260 punktuose nurodytus dokumentus);
61.5. kitus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įstatymuose, šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose nurodytus dokumentus.
62. Tikrinančio pareigūno stabdomas, transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Sustabdęs transporto priemonę tikrinantis pareigūnas privalo vairuotojui prisistatyti. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą.
63. Transporto priemonės vairuotojas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas pareigas.
63.1Muitinės pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo išlipti iš transporto priemonės, duoti muitinės pareigūnui patikrinti krovinio vežimo dokumentus ir leisti patikrinti transporto priemonę bei gabenamą krovinį. (DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo nr. 1950 „dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo: 1.2.14. Pripažinti netekusiu galios 63.1. punktą.)
64. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti.
65. Vairuodamas motorinę transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, vairuotojas privalo būti juos užsisegęs ir nevežti keleivių su neužsegtais saugos diržais.(DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo nr. 1950 „dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo: 1.2.15. Pripažinti netekusiu galios 65 punktą.)
66. Motociklą ar mopedą privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas). Motociklo ar mopedo vairuotojas privalo būti su užsegtu saugos šalmu ir nevežti keleivių be užsegtų saugos šalmų. Leidžiama vairuoti motociklą be saugos šalmo, jeigu motociklo gamintojo rėmo konstrukcijoje įmontuoti stogo saugos lankai, kurių paskirtis - apsaugoti vairuotoją nuo smūgių, ir įmontuota saugos diržų sistema.
67. Vairuojant motorinę transporto priemonę, draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios motorinės transporto priemonės variklis išjungtas.
68. Draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų). Taip pat draudžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu gali kilti pavojus saugiam eismui, duoti vairuoti transporto priemonę asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš nurodytų veiksnių arba neturi su savimi šių taisyklių 61 punkte nurodytų dokumentų.
69. Draudžiama važiuoti keliais, dengtais asfalto arba betono danga, transporto priemonėmis su vikšrine važiuokle, išskyrus transporto priemones, ant kurių vikšrų yra uždėtos apsaugos pagalvės.
69.1 Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.
70. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų).
71. Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą eismo įvykyje nukentėjusiems smenims.
71.1 Tamsiu paros metu kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, priverstinai sustojęs motorinės transporto priemonės vairuotojas, išlipdamas iš motorinės transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prisisegęs prie drabužių atšvaitą.
72. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio arba sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam, kurio judėjimo kryptį jis kerta. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
73. Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam.
74. Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop" liniją, ženklą „Stop" linija", šviesoforą, o jeigu jų nėra - prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.
75. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.
76. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
77. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, jeigu už jos yra susigrūdimas, dėl kurio reikėtų sustoti, o sustojusi transporto priemonė trukdytų pėstiesiems.
78. Vairuotojas privalo duoti kelią važiuojamąją dalį kertančiai organizuotai vaikų grupei, jeigu ją lydintis asmuo signalizuoja reguliuotojo lazdele, skrituliu su raudonu atšvaitu ar ryškiaspalve vėliavėle.
79. Artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamuoju ženklu ar prie mokyklinio autobuso, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus - ir sustoti, kad praleistų vaikus.
80. Visur (net ir ne pėsčiųjų perėjoje) vairuotojas privalo praleisti neregį pėsčiąjį, signalizuojantį balta lazdele, arba neįgalųjį, važiuojantį per kelią neįgaliųjų vežimėliu.
81. Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, - kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.
82. Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.
83. Asmenys, kurie kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu važiuoja neįgaliųjų vežimėliais, vedasi motociklą, mopedą, dviratį, traukia (stumia) rogutes ar vežimėlį, privalo judėti tik viena eile ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi.
84. Organizuotai žmonių grupei eiti važiuojamąja dalimi leidžiama kolona ne daugiau kaip 4 eilėmis ir tik dešine važiuojamosios dalies puse. Kolonos priekyje ir gale iš kairės pusės turi eiti lydintys asmenys su ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui organizuotai žmonių grupei eiti važiuojamąja dalimi draudžiama.
85. Organizuotą vaikų iki 16 metų grupę vesti leidžiama tik šaligatviais arba pėsčiųjų takais, o ten, kur jų nėra, - ir kelkraščiu, bet tik šviesiu paros metu ir lydint ne mažiau kaip 2 suaugusiesiems.
86. Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba prie drabužių prisisegti šviesą atspindintį atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio - baltu, o iš galo - raudonu.
87. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
88. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra - transporto šviesoforų signalais. Reguliuotojo signalų pėstieji privalo paisyti net tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforų signalams.
89. Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai yra saugu.
90. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi be reikalo delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.
91. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamojoje kelio dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje, arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus.
92. Artėjant specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti.
93. Pėstiesiems draudžiama:
93.1. eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse - ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas);
93.2. eiti automagistrale ar greitkeliu;
93.3. eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu;
93.4. išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių;
93.5. eiti dviračių takais;
93.6. pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo.
94. Maršrutinio transporto leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra - ant šaligatvio ar kelkraščio.
95. Keleiviams leidžiama įlipti (išlipti) tik transporto priemonei visiškai sustojus.
96. Jeigu tikrinantis pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jam leidus.
97. Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.
98. Važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu ar mopedu - užsisegę saugos šalmus.
99. Keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.
100. Krovininio automobilio kėbule važiuojantiems asmenims draudžiama stovėti, sėdėti ant bortų, būti ant krovinio aukščiau už bortus.
VIII. Papildomi reikalavimai dviračių ir mopedų vairuotojams
101. Važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims, o jeigu jie yra išklausę papildomą mokymo kursą ir turi mokyklos išduotą pažymėjimą, - ne jaunesniems kaip 10 metų. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas. Važiuoti keliais mopedu leidžiama ne jaunesniems kaip 15 metų asmenims.
102. Važiuojantis keliu mopedo vairuotojas privalo su savimi turėti mokymo įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad jis moka šias taisykles.
103. Dviračio ar mopedo vairuotojui leidžiama važiuoti tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu ar mopedu. Dviračio ar mopedo gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų; važiuojant keliu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas.
104. Važiuoti dviračiu ar mopedu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 150 punkte numatytus atvejus. Važiuodamas kelkraščiu, dviračio ar mopedo vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pėstiesiems.
105. Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio ar mopedo vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį ar mopedą, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms.
106. Ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio ar mopedo vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.
107. Važiuojamosios dalies pakraštyje pažymėtu dviračių taku, kuris nuo gretimos eismo juostos nėra atskirtas veja, borteliu, atitvarais ir panašiai, dviračio ar mopedo vairuotojui leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta eismas gretima juosta.
108. Dviračių taku dviračio ar mopedo vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių ir mopedų vairuotojai privalo nesukelti pavojaus pėstiesiems.
109. Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių ir mopedų vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra - transporto šviesoforų signalų.
110. Dviračių ir mopedų vairuotojams draudžiama:
110.1. važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
110.2. važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
110.3. važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
110.4. vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
110.5. vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
110.6. būti velkamiems kitų transporto priemonių;
110.7. vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
110.8. važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.
1101. Mopedų vairuotojams draudžiama važiuoti dviračių takais, pažymėtais ant šaligatvio.
IX. Papildomi reikalavimai vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams
111. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims.
112. Vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama tik dešiniuoju kelkraščiu, o jeigu jo nėra - dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, kuo arčiau prie važiuojamosios dalies krašto, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.
113. Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų - oranžiniai, gale - raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus.
114. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukščius keliais tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, būtini žibintai, kurie turi degti kairėje vežimo, rogių ar gyvulių pusėje: priekyje - baltos, o gale - raudonos šviesos žibintas.
115. Varomų gyvulių bandą ar paukščių pulką reikia suskirstyti grupėmis, tarp kurių turi būti tokie atstumai, kad nekliudytų eismui. Varovų turi būti tiek, kad jie galėtų valdyti gyvulius ir užtikrintų eismo saugumą.
116. Vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama:
116.1. palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros;
116.2. pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią;
116.3. varyti gyvulius ar paukščius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be kelio savininko sutikimo;
116.4. varyti gyvulius ar paukščius per geležinkelį ir kelią, kur nėra specialiai tam skirtų vietų;
116.5. joti važiuojamąja dalimi tamsiu paros metu;
116.6. automagistralėse vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti.
117.1. žalias skritulio formos signalas leidžia eismą;
117.2. žalias rodyklių formos signalas tamsiame fone leidžia eismą tik rodyklių nurodytomis kryptimis. Tą pačią reikšmę turi ir žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje (rodyklė, leidžianti sukti į kairę, leidžia ir apsisukti);
117.3. žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas;
117.4. žalias signalas su pėsčiojo simboliu leidžia eiti pėstiesiems;
117.5. žalias signalas su dviračio simboliu leidžia važiuoti dviračiais ir mopedais;
117.6. žalias signalas su juodo kontūro rodykle (rodyklėmis) leidžia važiuoti jame pažymėtos rodyklės (rodyklių) kryptimis ir įspėja, kad šviesoforas turi papildomą sekciją (sekcijas);
117.7. geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui;
117.8. kartu įjungti geltonas ir raudonas signalai draudžia eismą ir įspėja, kad bus įjungtas žalias signalas;
117.9. geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama;
117.10. baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė;
117.11. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui;
117.12. raudonas signalas su pėsčiojo simboliu draudžia pėsčiųjų eismą;
117. 13. raudonas signalas su dviračio simboliu draudžia dviračių ir mopedų eismą;
117. 14. raudonas X formos signalas ir žalias žemyn nukreiptos rodyklės signalas (reversinis šviesoforas) atitinkamai draudžia arba leidžia važiuoti ta juosta, virš kurios jie įrengti. Jeigu reversiniame šviesofore yra geltonas įstrižai į dešinę (kairę) nukreiptos rodyklės formos signalas, jis įspėja, kad važiuoti ta juosta bus draudžiama, ir įpareigoja nedelsiant persirikiuoti į gretimą juostą rodyklės nurodyta kryptimi. Kai šviesoforai yra išjungti arba įjungtas geltonas signalas, įvažiuoti į juostą, pažymėtą dviguba brūkšnine linija, draudžiama.
118. Šviesoforų signalai išdėstomi vertikaliai nuo viršaus į apačią šia tvarka: raudonas, geltonas, žalias. Prireikus signalai gali būti išdėstyti ir horizontaliai: raudonas - kairėje, geltonas - viduryje, žalias - dešinėje. Eismo dalyviai privalo vadovautis jų judėjimo kryptimi įrengtų ir jiems skirtų (iš jų ir dubliuojančiųjų) šviesoforų signalais.
119. Jeigu ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui.
120. Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jie privalo duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.
121. Balta kvadrato formos lentelė su juodomis rodyklėmis, įrengta po šviesoforu arba virš šviesoforo su juodo kontūro rodyklėmis jo signaluose, papildomai nurodo, kuriomis kryptimis leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui.
122. Reguliuotojo signalai turi šias reikšmes:
122.1. rankos ištiestos į šalis arba nuleistos:
122.1.1. iš dešiniojo ir kairiojo šono leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę, o pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį;
122.1.2. iš krūtinės ir nugaros pusės visų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas draudžiamas;
122.2. dešinė ranka ištiesta į priekį:
122.2.1. iš kairiojo šono transporto priemonėms leidžiama važiuoti visomis kryptimis;
122.2.2. iš krūtinės pusės transporto priemonėms leidžiama važiuoti tik į dešinę;
122.2.3. iš nugaros pusės ir dešiniojo šono visų transporto priemonių eismas draudžiamas;
122.2.4. pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį už reguliuotojo nugaros;
122.3. ranka pakelta aukštyn:
122.3.1. visiems eismo dalyviams draudžiama judėti bet kuria kryptimi;
122.3.2. vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.
123. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis – sustoti, kai tikrinantis pareigūnas (reguliuotojas) duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. Norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, tikrinantis pareigūnas (reguliuotojas) gali duoti signalą švilpuku. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje.
123.1Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai muitinės pareigūnas duoda signalą lazdelės ar skritulio su raudonu atšvaitu mostu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas taip pat gali būti išreikštas įjungta švieslente su užrašu „STOP", įrengta specialiomis spalvomis nudažytame ir muitinės ženklu pažymėtame automobilyje. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma - dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra - važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje. (DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo nr. 1950 „dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo: 1.2.27. Pripažinti netekusiu galios 1231 punktą.)
124. Šviesoforo signalai gali būti papildomai dubliuojami garso signalais, informuojančiais neregius pėsčiuosius, kad galima pereiti važiuojamąją dalį.
125. Geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą dubliuoja garso signalas.
126. Įspėjamieji signalai yra šie: rodomi posūkių, stabdžių šviesos signalais arba ranka; garso signalas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas.
127. Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi - ranka:
127.1. prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas;
127.2. prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas.
128. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.
129. Posūkio į dešinę signalą atitinka į šoną ištiesta dešinė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta kairė ranka.
130. Stabdymo signalas rodomas aukštyn iškelta kaire arba dešine ranka.
131. Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių.
133. Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio.
134. Norint atkreipti lenkiamo vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse - naudoti garso signalą.
135. Draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį).
136. Avarinė šviesos signalizacija motorinėje transporto priemonėje privalo būti įjungta:
136.1. priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama;
136.2. įvykus eismo įvykiui;
136.3. tikrinančiam pareigūnui sustabdžius;
136.4. jeigu sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui nedega bent viena gabaritinė (stovėjimo) šviesa, o važiuojant - bent viena galinė gabaritinė šviesa;
136.5. kai ji velkama;
136.6. kai vairuotojas akinamas;
136.7. kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų.
137. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus motociklą be priekabos) vairuotojas privalo pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse - ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse - ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.
138. Tamsiu paros metu motorinių transporto priemonių ir mopedų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis.
139. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias:
139.2. likus iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m atstumui;
139.3. kitais atvejais, kai tolimosios žibintų šviesos gali akinti vairuotojus (net ir važiuojančius ta pačia kryptimi) arba kai priešpriešiais atvažiuojantis vairuotojas duoda signalą perjunginėdamas šviesas.
140. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, prireikus - ir sustoti.
141. Šviesiu paros metu motorinių transporto priemonių ir mopedų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis.
142. Rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius - ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui.
143. Sustojus neapšviestame kelio ruože tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, būtina įjungti motorinės transporto priemonės gabaritines arba stovėjimo šviesas. Jeigu jos sugedusios, turi būti įjungta avarinė šviesos signalizacija arba motorinė transporto priemonė pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip numatyta šių taisyklių 137 punkte.
144. Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis.
145. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
146. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.
147. Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta.
148. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
149. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iš jų eismas yra negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą juostą. Persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda kelią.
150. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti.
151. Kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
152. Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama keliomis eilėmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eile.
153. Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, - ir jį lenkiančioms transporto priemonėms.
154. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos juostos užimtos, keisti važiavimo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.
155. Jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje.
156. Jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.
157. Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jos susikaupusias transporto priemones.
158. Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
159. Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
160. Apsisukti draudžiama:
160.1. pėsčiųjų perėjose;
160.2. geležinkelių pervažose;
160.3. tuneliuose;
160.4. ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais;
160.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų;
160.6. keliuose su skiriamąja juosta, išskyrus tam įrengtas ir kelio ženklais bei ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas.
161. Jeigu kelio važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines ženklinimo linijas leidžiama tik šių taisyklių 2 priede nurodytais atvejais. Esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.
162. Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.
163. Dvipusio eismo keliuose iš trijų juostų leidžiama įvažiuoti į vidurinę juostą tik lenkiant, apvažiuojant kliūtį, sukant į kairę arba apsisukant. Draudžiama įvažiuoti į kraštinę važiuojamosios dalies juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi.
164. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
165. Krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies krašto negu antrąja eismo juosta, išskyrus atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti kliūtį, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje.
166. Ne gyvenvietėse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kurių greitis neturi viršyti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kurių bendras ilgis - daugiau kaip 7 m, turi laikytis tokio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad juos lenkiančios transporto priemonės netrukdomos galėtų persirikiuoti į dešinę kelio pusę. Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.
167. Transporto priemonės, kurių konstrukcinis greitis negali būti didesnis kaip 40 km/h arba kurios dėl techninių priežasčių negali pasiekti tokio greičio, turi važiuoti tik kraštine dešine juosta, išskyrus atvejus, kai jos lenkia, apvažiuoja, persirikiuoja arba sustoja vienpusio eismo kelyje krovinio krauti.
168. Jeigu važiuojamojoje dalyje pažymėta speciali juosta, skirta maršrutiniam transportui, kitos transporto priemonės į ją gali įvažiuoti tik šių taisyklių 224 punkte numatytomis sąlygomis. (DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo nr. 1950 „dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo: 1.2.32. Pripažinti netekusiu galios 168 punktą.)
169. Draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų, išskyrus atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai.
170. Draudžiama apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, jeigu kelio ženklai ir ženklinimas nenumato kitaip.
171. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
172. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
173. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
174. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
175. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
175.1. lengvaisiais automobiliais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
175.2. motociklais, krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, automagistralėse – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
175.3. autobusais automagistralėse – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
175.4. krovininiais automobiliais (iš jų ir transporto priemonių junginiais), kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis automagistralėse – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
175.5. lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t su priekabomis, - ištisus metus ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;
175.6. mokykliniais autobusais, krovininiais automobiliais vežant žmones, velkant motorines transporto priemones - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (velkant lanksčia vilktimi - ne didesniu kaip 50 km/h greičiu).
176. Transporto priemonėms (jų junginiams), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus maksimalius leidžiamus dydžius, leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (jeigu išduotame leidime nenurodyta kitaip).
177. Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, policijos ir kelio savininko sprendimu maksimalus leidžiamas greitis gali būti padidintas pastačius atitinkamus kelio ženklus.
178. Neturintiems 2 metų vairavimo stažo vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
179. Vairuotojui draudžiama:
179.1. viršyti transporto priemonės gamintojo nurodytą maksimalų greitį;
179.2. viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle;
179.3. važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą;
179.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.
180. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad:
180.1. nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti;
180.2. transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo;
180.3. lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms;
180.4. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.
181. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą.
182. Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais.
183. Jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais ženklais, esant kliūčiai, kelią privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas.
184. Lenkti draudžiama:
184.1. sankryžose, išskyrus lenkimą pagrindiniame kelyje;
184.2. geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų;
184.3. kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias;
184.4. pėsčiųjų perėjose;
184.5. vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.
185. Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra - važiuojamosios dalies pakraštyje.
186. Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą.
187. Neapšviestuose kelių ruožuose tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų.
188. Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile ir ne arčiau kaip 1m atstumu tarp automobilių.
189. Motociklus be priekabos, mopedus ir dviračius leidžiama statyti dviem eilėmis, jeigu tai nekliudo eismui.
190. Statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai ir (arba) važiuojamosios dalies ženklinimas.
191. Vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ar ja nepasinaudotų kiti asmenys.
192. Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.
193. Sustoti ir stovėti draudžiama:
193.1. geležinkelių pervažose ir 50 m atstumu nuo jų;
193.2. skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
193.3. ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, taip pat tuneliuose;
193.4. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas;
193.5. ant šaligatvio, vejos (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai);
193.6. ant pėsčiųjų ar dviračių tako, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku;
193.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas;
193.8. važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tą pusę, kuri yra priešais šoninį kelią trišalėse sankryžose su ištisine ženklinimo linija arba skiriamąja juosta;
193.9. maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra - arčiau kaip 15 m atstumu nuo stotelės ženklo) arba arčiau kaip 15 m atstumu nuo taksi stotelės ženklo, jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto ar taksi eismui;
193.10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
193.11. ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu, įkalnėje arba nuokalnėje;
193.12. gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu, įkalnėje arba nuokalnėje;
193.13. ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles.
194. Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją (pastatyti avarinio sustojimo ženklą), kaip numatyta šių taisyklių 137 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio.
195. Greta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis" pažymėtų transporto priemonių savąją transporto priemonę vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) neįgaliesiems.
196. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
197. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms.
198. Tuo atveju, kai sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Šių taisyklių vieni kitų atžvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, važiuojantys šalutiniais keliais.
199. Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, - ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje.
200. Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems važiuojamąją dalį, į kurią suka.
201. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.
202. Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismą.
203. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.
204. Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra „Stop" linija (ženklas „Stop" linija"), vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo.
205. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą važiuojančioms transporto priemonėms.
206. Sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu su papildoma sekcija, vairuotojas, važiuojantis juosta, iš kurios suka, turi važiuoti toliau įjungtos rodyklės nurodyta kryptimi, jeigu sustojęs jis sutrukdytų kitų ta pačia juosta važiuojančių paskui jį transporto priemonių eismui.
207. Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop" liniją, o jeigu jos nėra - prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
208. Vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti šių taisyklių 207 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.
209. Vairuotojas privalo vadovautis reguliuotojo signalais bei nurodymais net ir tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforo signalams, kelio ženklams ir ženklinimo linijoms.
210. Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais.
211. Įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais.
212. Geležinkelio pervažoje vairuotojas privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei.
213. Praleisdamas artėjančią bėginę transporto priemonę, taip pat tuomet, kai važiuoti per pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop" liniją, kelio ženklą „Važiuoti nesustojus draudžiama", šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra - ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.
214. Transporto priemonei priverstinai sustojus pervažoje, vairuotojas privalo nedelsdamas išlaipinti žmones, imtis visų veiksmų transporto priemonei iš pervažos patraukti ir duoti signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui. Stabdymo signalu laikomas rankos sukimas ratu (dieną - su ryškiaspalve skepeta arba kitu gerai matomu daiktu, o naktį - su fakelu arba žibintu).
215. Transporto priemonėms (kitoms savaeigėms mašinoms), kurių plotis didesnis kaip 5 m arba aukštis nuo kelio paviršiaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), važiuoti per pervažą leidžiama tik gavus geležinkelio savininko leidimą.
216. Vairuotojui draudžiama:
216.1. važiuoti per geležinkelį tam neskirtose vietose;
216.2. apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš pervažą praleisti bėginės transporto priemonės;
216.3. įvažiuoti į pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti;
216.4. įvažiuoti į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje;
216.5. gabenti per pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti pervažos įrangai.
217. Keliuose, pažymėtuose ženklais „Automagistralė“ ar „Automobiliams skirtas kelias“, draudžiama:
217.1. eiti pėstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius, joti, važiuoti dviračiais, mopedais ir visomis kitomis transporto priemonėmis, išskyrus automobilius, motociklus ir automobilius su priekabomis, taip pat važiuoti automobiliais ar automobiliais su priekabomis, kurių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės mažesnis kaip 60 km/h;
217.2. sustoti (stovėti), išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles;
217.3. apsisukti (išskyrus kelio ženklais ir ženklinimu pažymėtose apsisukimo vietose) arba važiuoti atbulam;
217.4. įvažiuoti į automagistralę ar greitkelį arba išvažiuoti iš jų tam neskirtose vietose;
217.5. mokyti vairuoti; (DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo nr. 1950 „dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo: 1.2.46. Pripažinti netekusiu galios 217.5 punktą.)
217.6. rengti sporto varžybas, eitynes, kitokius renginius.
218. Pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui be reikalo. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.
219. Gyvenamojoje zonoje draudžiama:
219.1. važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu;
219.2. stovėti įjungus transporto priemonės variklį;
219.3. palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t leidžiamos maksimalios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, taip pat traktorius ir jų priekabas;
219.4. mokyti vairuoti.
220. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms.
221. Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir uždarose teritorijose.
222. Gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutinei transporto priemonei, pradedančiai važiuoti iš pažymėtos stotelės.
223. Prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinės transporto priemonės vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias.
224. Kelyje, pažymėtame ženklais „Juosta maršrutiniam transportui", „Kelias su juosta maršrutinio transporto priemonėms" ir (arba) ženklinimo linijomis „A", kitoms transporto priemonėms važiuoti šia juosta ir sustoti joje draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus. Tačiau jeigu ši juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, į dešinę sukantys arba apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai privalo persirikiuoti į šią juostą.
225. Vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis", leidžiama:
225.1. įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas" ir „Motorinio transporto eismas draudžiamas";
225.2. stovėti ilgiau, negu leidžiama, vietose, kur stovėjimo laikas apribotas;
225.3. sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama", „Stovėti draudžiama" galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 ženklinimo linijomis.
226. Vežimėliais neįgaliesiems leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu (nesvarbu ar yra kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų takas).
XXIV. Specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumai
227. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais (kurie turi būti matomi 360° kampu) ir specialiais garso signalais, gali nepaisyti šių taisyklių X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX skyrių reikalavimų tuo atveju, kai tai nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šia teise taip pat naudojasi jų lydimos transporto priemonės.
228. Kiti eismo dalyviai privalo duoti kelią specialioms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms; keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, jie privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).
229. Pro stovintį automobilį su žybčiojančiu mėlynu ir raudonu (arba tik mėlynu) švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
230. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai, dirbdami kelyje, gali nepaisyti kelio ženklų (išskyrus didžiausio greičio ribojimo ir pirmumo ženklus), ženklinimo ir transporto priemonių išsidėstymo važiuojamojoje dalyje reikalavimų, jeigu tai nesukels pavojaus saugiam eismui. Kiti eismo dalyviai neturi trukdyti jiems dirbti.
231. Oranžinį švyturėlį leidžiama įjungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto priemonės matmenims su kroviniu ar be jo viršijant leistinus, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, vežant pavojingus krovinius ir panašiai). Žybčiojantis oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų.
232. Žmones vežti leidžiama tik tam skirtomis transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose. Krovininio automobilio kėbule žmones vežti leidžiama tik pritaikius kėbulą žmonėms vežti.
233. Žmones vežančiame krovininio automobilio kėbule turi būti sėdynės, įtaisytos 15 cm žemiau borto viršutinio krašto. Sėdynės, esančios išilgai priekinio, galinio ir šoninių bortų, turi būti su tvirtais atlošais.
234. Krovininio automobilio kėbule leidžiama vežti tik ant sėdynių sėdinčius žmones. Vežamų žmonių neturi būti daugiau, negu įrengta sėdimų vietų. Krovininio automobilio kėbule draudžiama vežti vaikus iki 16 metų.
235. Vežti žmones krovininio automobilio kėbule, kuriame yra įrengimų (krovinių), leidžiama tik tada, kai įrengimai (kroviniai) yra atskirti nuo žmonių sienele arba patikimai pritvirtinti. Dengto krovininio automobilio kėbule žmones vežti leidžiama tik tada, kai keleiviai turi ryšį su vairuotoju ir prireikus gali duoti signalą sustoti.
236. Vežti žmonių grupes krovininio automobilio kėbule leidžiama vairuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 3 metų tos kategorijos vairuotojo stažą, o kariniams vairuotojams - turintiems ne mažesnį kaip 6 mėnesių vairavimo stažą ir Krašto apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą.
237. Ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritaisyti skiriamieji ženklai, numatyti šių taisyklių 3 priede. Vaikus vežančio autobuso (išskyrus mokyklinius autobusus), kuriame įrengta daugiau kaip 16 sėdimųjų vietų (neskaitant vairuotojo), salone turi būti ne mažiau kaip du suaugę (ne jaunesni kaip 21 metų) palydovai, o jeigu autobuse įrengta mažiau sėdimųjų vietų – vienas suaugęs palydovas, ne jaunesnis kaip 21 metų.
238. Keleivių vežimo verslui naudojamų transporto priemonių vairuotojai privalo turėti su savimi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždami keleivius reguliariais reisais nustatytu maršrutu - galiojantį leidimą. (DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo nr. 1950 „dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo: 1.2.49. Pripažinti netekusiu galios 238 punktą.)
239. Draudžiama:
239.1. vežti daugiau žmonių, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje;
239.2. vežti žmones taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų matomumą vairuotojui;
239.3. vežti motociklais (išskyrus priekaboje) vaikus iki 12 metų;
239.4. vežti žmones velkamame autobuse, troleibuse (išskyrus vairuotoją) ir velkamo krovininio automobilio kėbule. Jeigu velkamo automobilio priekis (galas) užkeliamas ant vilkiko ar vežimėlio, draudžiama žmonėms būti velkamos transporto priemonės kabinoje (salone) ir kėbule, o jeigu velkama transporto priemonė užkelta ant vilkiko - ir velkančios transporto priemonės kėbule;
239.5. vežti žmones krovininio automobilio kėbule (išskyrus šių taisyklių 232-236 punktuose nurodytus atvejus), krovininio motociklo kėbule, priekabose, prikabinamuose vasarnamiuose.
240. Važiuojant motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Nesant šio informacinio ženklo, autobuso vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo žodžiu informuoti keleivius apie reikalavimą naudotis saugos diržais.
241. Gyvenvietėse leidžiama neužsisegti saugos diržų:
241.1. taksi vairuotojams vežant keleivius;
241.2. važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.
242. Jaunesnius kaip 12 metų ir žemesnius kaip 150 cm vaikus leidžiama vežti ant priekinės lengvojo automobilio, autobuso sėdynės ar sunkvežimio kabinoje tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse:
242.1. 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;
242.2. 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;
242.3. I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
242.4. II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
242.5. III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
2421 Draudžiama ant priekinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, kurios atlošas atsuktas į priekinį transporto priemonės stiklą, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas.
243. Vežamus ant galinės automobilio sėdynės 3 metų ir vyresnius vaikus leidžiama prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiesiems, arba naudoti kitas prisegimo sistemas.
244. Jaunesnius kaip 3 metų vaikus leidžiama vežti ant galinės automobilio sėdynės tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse.
245. Asmenims, kuriems kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialius pažymėjimus, leidžiama nesilaikyti šių taisyklių 65 punkto reikalavimų. Šiuose pažymėjimuose turi būti nurodytas jų galiojimo laikas.
246. Vežamo krovinio (keleivių) masė ir vienos ašies apkrova neturi būti didesnės už nustatytas tai transporto priemonei.
247. Krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus - pritvirtintas ir uždengtas taip, kad:
247.1. neblogintų vairuotojui matomumo;
247.2. nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti;
247.3. neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų;
247.4. nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos;
247.5. nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.
248. Jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka šių taisyklių 247 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, - toliau nebevažiuoti.
249. Jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas, kaip numatyta šių taisyklių 3 priede.
250. Transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą, taip pat žemės ūkio mašinoms ir mechanizmams šviesiu paros metu važiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ar grįžtant iš jo.
251. Vežant pavojingas medžiagas ir gaminius, įrašytus JTO Ekspertų komiteto sudarytame pavojingų medžiagų sąraše, turi būti laikomasi Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą.
252. Draudžiama transporto priemone važiuoti toliau, kol nebus pašalinti pavojingų krovinių vežimo reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai.
253. Velkamą standžia arba lanksčia vilktimi motorinę transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti. Transporto priemonė, kurios vairo mechanizmas sugedęs, vežama užkelta ant vilkiko platformos ar priekabos.
254. Lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 metrų.
255. Velkamoji transporto priemonė bet kuriuo paros metu turi važiuoti su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.
256. Velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šių taisyklių 253-255 ir 257 punktų reikalavimų.
257. Vilkti draudžiama:
257.1. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę, kurios vairo mechanizmas sugedęs;
257.2. lanksčia vilktimi transporto priemonę per plikledį, taip pat transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę;
257.3. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę, be velkamosios transporto priemonės vairuotojo;
257.4. užkėlus velkamosios transporto priemonės dalį ant vežimėlio;
257.5. daugiau kaip vieną motorinę transporto priemonę;
257.6. motociklais be priekabos ir tokius motociklus.
258. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę leidžiama, jeigu mokinys moka šias taisykles ir laikosi jų reikalavimų. Draudžiama mokytis vairuoti motorinę transporto priemonę nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti asmeniui.
259. Pradėti mokyti vairuoti transporto priemonę leidžiama uždarose aikštelėse arba autodromuose. Keliuose mokyti vairuoti leidžiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai įgudęs vairuoti. Mokyti vairuoti galima tik tuose keliuose, kuriuose to nėra uždraudę jų savininkai.
260. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus, kuriuos nustato Susisiekimo ministerija. Mokymo metu vairavimo instruktorius visada privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi teisę mokyti vairuoti. Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.
261. Keliuose mokomas vairuoti motorinę transporto priemonę asmuo neturi būti daugiau kaip vieneriais metais jaunesnis negu nustatyto amžiaus, nuo kurio leidžiama vairuoti tą transporto priemonę.
262. Motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginio, kuriais mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti paženklinti aiškiai matomais skiriamaisiais ženklais „M", numatytais šių taisyklių 3 priede.
263. Vairavimo mokyklų mokomieji automobiliai papildomai turi būti paženklinti tokiais pat skiriamaisiais ženklais, įrengtais ant automobilio stogo (kabinos) ir apšviečiamais iš vidaus. Automobiliuose (D ir T kategorijos) apšviečiamas iš vidaus skiriamasis ženklas gali būti įrengtas tik salono viduje, už priekinio stiklo.
264. Mokant vairuoti, skiriamojo ženklo apšvietimas turi būti įjungtas.
265. Mokant vairuoti motociklą keliuose, tarp mokinio ir jį lydinčio vairavimo instruktoriaus turi būti palaikomas radijo ryšys. Be to, mokinys privalo vilkėti geltoną liemenę su šviesos atšvaitais bei skiriamuoju ženklu „M" liemenės priekyje ir ant nugaros. Tokią pat liemenę privalo vilkėti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokinį motociklu, tik su užrašu „VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS". Jeigu vairavimo instruktorius mokinį lydi automobiliu, automobilis turi būti paženklintas pagal šių taisyklių 3 priedo reikalavimus. Kitų transporto priemonių vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio ir jį lydinčio instruktoriaus vairuojamų transporto priemonių.
266. Mokantis vairuoti ir vairavimo egzamino metu draudžiama vežti žmones. (DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo nr. 1950 „dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo: 1.2.59. Pripažinti netekusiu galios 266 punktą.)
267. Vairavimo mokymui naudojamos motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginiai turi atitikti tą kategoriją, kurios vairavimo teisę siekia įgyti mokinys. Periodiškai jiems turi būti atliekama valstybinė techninė apžiūra. Juose turi būti papildoma įranga, kurią nustato Susisiekimo ministerija.
268. Asmuo, kuris moko vairuoti, privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų. Jis atsako už tai, kad mokymo metu būtų laikomasi šių taisyklių.
269. Įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas (eismo dalyvis) privalo:
269.1. nesukeldamas papildomo pavojaus, iškart sustoti, įjungti avarinę šviesos signalizaciją, pastatyti avarinio sustojimo ženklą;
269.2. pateikti asmens dokumentus, jeigu to reikalauja kiti eismo įvykio dalyviai;
269.3. jeigu eismo įvykyje sužeidžiamas arba žūva žmogus, pranešti apie tai policijai, pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija jam leidžia palikti eismo įvykio vietą, jis turi suteikti pagalbą nukentėjusiam asmeniui arba jam pačiam turi būti suteikta pagalba.
269.4. pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti eismo įvykį mačiusių liudytojų pavardes ir adresus. (DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo nr. 1950 „dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo: 1.2.63. Pripažinti netekusiu galios 269.4 punktą.)
270. Įvykus eismo įvykiui ne gyvenvietėje, jeigu iškviesti medicinos pagalbą nukentėjusiesiems arba nuvežti juos į gydymo įstaigą kitu transportu neįmanoma, vairuotojas privalo nugabenti nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą savo transporto priemone, ten pasakyti savo pavardę, transporto priemonės valstybinį numerį ir grįžti į eismo įvykio vietą.
271. Jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius.
272. Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo iškart po jo nevartoti alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol įvykio vietoje nebus nustatytos ir ištirtos jo aplinkybės.
273. Eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti Susisiekimo ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos nustatytus techninius reikalavimus.
274. Eisme dalyvaujanti motorinė transporto priemonė ir jos priekaba (išskyrus nepritaikytas eismui keliais ar transportuojamas neregistruotas) turi būti su pritvirtintais tam skirtoje vietoje valstybinio numerio ženklais. Troleibusai turi būti su užrašytais registracijos numeriais.
275. Draudžiama eksploatuoti mopedus, motorines transporto priemones, priekabas ir puspriekabes, jeigu jie neįregistruoti, neatlikta jų valstybinė techninė apžiūra arba jie nustatytąja tvarka neapdrausti.
276. Draudžiama eksploatuoti automobilius, kurie pritaikyti eismui kairiąja kelio puse ir kurių vairas įtaisytas dešinėje pusėje (išskyrus įregistruotus Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba pagal konstrukciją bei įrangą skirtus specialioms darbo funkcijoms atlikti). Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką atvykusiems užsieniečiams, neturintiems leidimų laikinai apsigyventi arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje.
277. Nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.
278. Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis.
279. Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus motociklą be šoninės priekabos) turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys, ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais arba atšvaitas.
280. Kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje yra numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais.
281. Transporto priemonėje draudžiama įrengti (turėti) greitį matuoti trukdančias arba greičio matavimo prietaisus fiksuojančias priemones ir daiktus.
282. Transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu:
282.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės);
282.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transporto priemonės);
282.3. netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas;
282.4. lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas;
282.5. tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko, tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.
283. Jeigu važiuojant atsiranda kitoks, negu nurodyta šių taisyklių 282 punkte, gedimas, dėl kurio transporto priemonė nebeatitinka Susisiekimo ministerijos nustatytų techninių reikalavimų, ir šio gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojui leidžiama važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, laikantis reikiamo atsargumo.
284. Pareigūnai (asmenys), atsakingi už kelių, kelio statinių priežiūrą ir įrangą, privalo juos prižiūrėti taip, kad jų būklė atitiktų nustatytus eismo saugumo reikalavimus.
285. Jeigu dirbama kelyje ar prie kelio, atsakingi asmenys, darbininkai turi pasirūpinti, kad darbo vietos būtų pažymėtos reikiamais kelio ženklais, aptveriamaisiais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui - ir signalinėmis šviesomis. Kelyje ne transporto priemonėse ar mechanizmuose esantys darbininkai privalo vilkėti ryškiaspalves įspėjamąsias liemenes.
