Keleivis

Keleivis
Adomas Mickevičius

Adomas Mickevičiaus, Krimo sonetai: lietuvių ir lenkų kalbom, Juozapo Zavadzkio sp., Vilniuje 1909.
Vertė Motiejus Gustaitis.

Šalis turtų bei grožio štai po mano pėda,
Ties galva dangus giedras, šalyp dailios lytis;
Kodėl sielą vilioja tolimosios sritys
Ir — deja! Juo nutolęs laikas širdį ėda?

Lietuva! Tavo girios maloniau man gieda,
Neg Baidarų lakštutės, Salgiro mergytės,
Linksmiau tavo liūlynuos būdavo lankytis,
Neg mindžiot ananasų ir mormedžių žiedą.

Taip toli! Taip įvairios vilyklės masina!…
Kam gi sklaidus svajoju nuolatai merginą,
Kurią dienų jaunystėj taip įsimylėjau?

Ji brangioj tėviškėje, kurią pralaimėjau,
Kur jai primena viskas jos širdies rinktinį,
Mindama mano ženklus ar bent mane mini?…