Kalnai, pelkės ir upeliai

Kalnai, pelkės ir upeliai

Lietuvių etiologinė sakmė

Kada Adomas perėjo visas žemes, tai kur žengdamas koją užkėlė, tai čia paliko kalnai, o kur neužžengė, paliko pelkės ir nederanti žemė. O kur verkdamas apsistojo, tai čia pasiliko grioviai ir upiukai nuo ašarų, bėgantys savo taku ing vakarus.

O kada sugrįžo iš vakarų į rytus, visą žemę apvaikščiojęs, pradėjo žemę kasti su kastuvu ir ardyti dėl savo maisto.