Imtynės su maišu

Imtynės su maišu

Lietuvių mitologinė sakmė

Mano tėvelis pasakojo, kad dar tada, kai buvo jaunas, ėjo iš darbo namo pro užkeiktą kalną, nešėsi kirviuką ir kaltuką. Priėjus kalną, taką ir užstojo lyg koks pakulų ar pelų maišas. O buvo jau vėlus vakaras, vos ne vidurnaktis. Tas maišas jam šlamšt ant pečių. O toks sunkus sunkus! Šis jį numest – maišas nesiduoti. Jie imtis. Maišas vis puola. Sušilo, sumuro. Nežinia, kuo būtų viskas pasibaigę. Numetė ir kirviuką su kaltu. Tik kaime gaidys kakariekū ir užgiedojo. Dingo ir maišas. Sušilo, supluko, o ir nusigando. Parėjo namo visas perbalęs kaip drobė. Sako, neparsinešė nė įrankių.

Rytą nuėjęs rado ten numestą kirviuką, kaltuką. Ir nebuvo jokio maišo. Turbūt velnias ten buvo.