Ilgu be vėtrų

Ilgu be vėtrų
Kazys Jakubėnas

Eilėraštis iš rinkinio „Tegyvuoja gyvas gyvenimas“ (1931 m.).

     Prailgo toks liūdnas gyvenimas.
     Ir beržas nubalėlis svyra kažin ko.
     Girdis per vėją kažkoks aimanavimas.
     Girdis toli ir aplinkui.

     Skųsčiaus gal pančiams, kuriuos glamonėju.
     Skųsčiaus gal mūrui šaltam.
     Pro speigą, pro audrą praūžauja vėjai.
     Ilgu be laisvės vienam.

     O kad taip būti ne beržu svyruokliu,
     o būti galingam, didžiam.
     Vėtroj gyventi. Vėtroje ūžti.
     Ir žūti su vėtra pačiam.