Išvarytas velnias

Išvarytas velnias
Lietuvių mitologinė sakmė


Netoli mūsų, Nuolekų kaime, Lyduokių parapijoj, buvo burtininkas Karklas – senas bernas. Vieną kartą jis buvo pajauniuose su pamergėm. Visiem pripylė po stikliuką degtinės, ir jis paėmė vienai pamergei pripylė. Paėmus gerti, ji pamatė, kad tokios kirmėlaitės kruta. Ji negėrė. O visi sako, kad burtininkas padarė. Jis klausia:

– Ko tu negeri?

– Kad pabūrei.

Paskui kitai pamergei pabūrė – ir ta gėrė. Ir ėmė pilve šnekėt velnias. Šnekėjo viską, šnekėjo:

– Duokit valgyt, duokit gert! Pieno duokit, mėsos! Ji labai išsigando.

Jis mokėjo padaryt ir atidaryt, atitaisyt. Ėmė nuvažiavę jį prašyt.

– Kaipgi čia tu padarei jaunam žmogui? Tada tas liepia, sako:

– Išlįsk! Pilve sako:

– Per kur? Aš pro galvą lįsiu! Sako:

– Negalima!

– Tai aš lįsiu pro pilvą!

– Negalima!

– Tai, sako, – pro ranką!

– Negalima!

– Tai, sako, – pro koją! Sako:

– Negalima! Tik pro vieną kojos mažutį pirščiuką! Tai kaip lindo, ir nunešė kojos mažutį pirščiuką.

Jis davė vaistų, ir nieko nebuvo.

Kurie moka tik paburt, tai bjaurūs. Kiti moka ir atburt.