Iš ryto

Iš ryto
Kazys Jakubėnas

Eilėraštis iš rinkinio „Mieganti žemė“ (1929 m.).

     Tyliai iš vakaro žvangėjo pančiai
     ir melsvumoj nusilpo vyturys,
     ir mielas, pamestas didžiausiai kančiai,
     pravers kalėjimo duris.

     Naktovidžio tamsa apgaubs jaunuolį,
     šviesa mėnulio nedaeis.
     Ar ne skaudu: per jaunas puolė,
     nesigrožės jau saulės spinduliais.

     Pavasaris puikus laukais žygiuoja
     ir soduos sapnas obelų.
     Vis vien. Dabar žydės kančia gražiuoju
     tarp vos pražydusių gėlių.

     Darželiai rožėm iškaišyti
     tyliai paskęs liūdėjiman.
     Ateis žiauri šalna iš ryto
     ir mirtį neš žydėjiman.

     Nebesulauks svajingo vasarojimo
     žiedai, kuriuos šalna bučiavo...
     Mieloji liks graudžiam raudojime,
     netekus mielo savo.

     Iš ryto viltingai vėl paukščiai sugiedos,
     žydėjime puikiam didžiuosis jazminai.
     Jiems nekenkė šalna – liks obelys žieduos,
     nuvyto nuo šalnos tik vieni kaliniai...