Gyvačių uogos
Lietuvių mitologinė sakmė


Prie kažkokio šaltinuko augo toks krūmas su nepaprastomis uogomis. Žmonės jų nevalgė. Kartą žmogus ėjo ir mato, kad gyvatės slenka ir slenka prie to krūmelio. O jau buvo ruduo, jau buvo laikas joms miegoti. Jos visos skina po uogą nuo to krūmelio ir šliaužia šalin. O tų gyvačių buvo tiek daug ir tol jos šliaužė, kol visas uogas nuo to krūmelio nuraškė.