Girgždūtės piliakalnis

Girgždūtės piliakalnis

Lietuvių liaudies padavimas. Užrašytas 1906 m.

Ant kalno yra tvenkinys užakęs. Sako, kad tenai buvo bažnyčia. Bažnyčia prasmego, liko tas tvenkinys. Vienas žmogus norėjo iškasti griovį ir nuleisti vandenį. Naktį jis išgirdo balsą, kad tas vanduo užliesiąs Žemaitiją. Kitam prisisapnavo, kad dugne yra skrynia su turtais. Kasė kalną, vanduo ėmė tekėti, bet sapne vėl tą patį išgirdo, kaip ir pirmasis žmogus.

Vieną kartą kažkoks žmogus ieškojo arklio. Ieško ieško, o čia arklys žvengia ant pačios kalno viršūnės. Sušvilpė – arklys vėl atsiliepia. Užlipo žmogus ant kalno, o ant jo vietoj ežero – auksinis krėslas, auksiniai varpai skambina. Tenai ir skrynia su pinigais. Žmogus persižegnojo nusigandęs – viskas pranyko. Sako, kad velnias ten buvo padaręs.

Vienas vietinis žmogus, surišęs trejas vadeles, norėjo išmatuoti tvenkinio gilumą, bet dugno nepasiekė.