Giesmė
Jurgis Baltrušaitis
Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1942 m. rinkinyje „Ašarų Vainikas“.


Skalsink, Dieve, mūsų duoną,
Tiek žirnelį, tiek aguoną,
Visą žemės vargo kluoną...

O numaldęs alkį, alsą,
Stiprink dainiaus dvasios skalsą,
Duok jo kanklėms varpo balsą...

Nors, kas sėta, noksta, kvepia,
Stumdyk, verge, žagrę lepią –
Ji rytojaus žiedus slepia...

Daug dainelių jau skambėjo,
Jos tik mirksnį mus žavėjo,
Lyg lengvutis sparnas vėjo...

Dainiau, metęs džiaugsmą pigų,
Semk iš skausmo, ne iš knygų,
Žodį, Dievo žaibui lygų...

Tą, kuris mums galią duoda,
Verčia aušti naktį juodą,
Skelbia viltį ir paguodą...