Dainelė

Dainelė
Lazdynų Pelėda

Išspausdinta „Šviturio“ kalendoriuje-almanache, 1912 m.

Vertėjas Liudas Gira.

Nemylėjo, oi - Jonulio -
Niekas - oi...
Nemylėjo, nebučiavo,
Nepasiūlė meilės savo -
Ojo - joj...

Savo meilės nepasiūlė
Niekas - oi...
Tai pamilo jį pušelė,
Kur liūdėjo šalia kelio -
Ojo - joj...

Pamylėjo jį žalioja -
Ojo - joj -
Kad vasariai gaudė vėjai,
Savo meilę pažadėjo
Ojo - joj...

Pažadėjo būti jojo -
Ojo - joj...
Ir suskambo jų dainužė -
Tai jų meilė grojo užė -
Ojo - joj...

O kad jam išjot prisėjo -
Ojo - joj...
Tai atėjo pas pušelę,
Pas meilužę savo žalią -
Ojo - joj...

Atsisveikintų atėjo -
Ojo - joj...
Atsisveikinęs kai kėlės,
Tai riedėjo ašarėlės -
Ojo - joj...

Tik laukai vieni girdėjo -
Ojo - joj...
Kaip pušelė gailiai ūžė,
Kaip mylavo ji bernužį -
Ojo - joj...

Laukt Jonulio pažadėjo -
Ojo - joj...
Tokią pat išvysi žalią
Savo mieląją pušelę -
Ojo - joj...

Oi, tai laukė, tai ilgėjos -
Ojo - joj...
Apie mieląjį bernužį
Savo gailią dainą ūžė -
Ojo - joj...

O kad grįžo jos Jonulis -
Ojo - joj...
Tai iš tolimos šalelės
Grįžo miegantis, nubalęs -
Ojo - joj...

Bent saldžiai užmigt jam teko -
Ojo - joj...
Nes ji tolei šaukės jojo,
Kol jo grabą suieškojo -
Ojo - joj...

Suieškojo kapan taką -
Ojo - joj...
Šaknimis apglėbus savo
Tai mylavo, tai bučiavo -
Ojo - joj...

1912 m.