Beržai
Zigmas Gaidamavičius-Gėlė
Eilėraštis parašytas 1911 m. sausio 15 d.


Balti, niūrūs beržai stovi, gaudžia liūdnai;
Juos bučiuoja žiema, juos žavėja sapnai...

Bet aš myliu ir juos, jie man tinka rytais,
Kada aušta aušra ties plikaisiais šlaitais.

„Vai, ateiki pas mus, pasakyki ir mums,
Ar audra čia atstaugs, pagirin sniegą grums,

Žiauriai laužys šakas ir graudingai vaitos
Ir, kaip dūmai, surūks ji baltuosiuos laukuos.

Vai, ateiki pas mus – be tavęs taip ilgu...
Daug tu rasi čionai mylimųjų draugų;

Jie tave glamonės, tavo širdį ramins;
Bus miela tau su jais nuobodi užmirštis...”

Taip jie gaudžia tyliai, kada aušta rytai,
Ir bučiuoja mane tuoj kiti jau sapnai.

Aš svajoju ramus ir klausaus jų šnektos,
Taip gilios, įstabios, taip visų užmirštos.