Bachčisarajus naktį

Bachčisarajus naktį
Adomas Mickevičius

Adomas Mickevičiaus, Krimo sonetai: lietuvių ir lenkų kalbom, Juozapo Zavadzkio sp., Vilniuje 1909.
Vertė Motiejus Gustaitis.

Skirstosi iš džamijų dievuotųjų minia,
Izano aidas dingsta pavakarį tylų;
Paraudo susigėdus aušra nuo šviesylų,
Gaisus nakties karalius kopia į gūžynę.

Jau žibintuvai žvykso po dangaus tuštynę;
Tarp jųjų plūkuriuoja vienas debesylų,
Kaip snaudžianti didžgulbė po ežerą vylų,
Jos sparnai paauksuoti, krūtis sidabrinė.

Čia kipariso ūksmės ir menaro tįso,
Toliaus aplink granitų milžinai juoduoja,
Lyg šeitonai susėdę divone Ebliso

Po tamsumos pamarške; kartais sužaibuoja
Kibirkštis ant viršūnės, ir vytim Fariso
Miegantį dangaus mėlį švyst-švyst sidabruoja.