- Ateina į klasę Petriukas su ištinusia lūpa. Draugai teiraujasi, kas jam atsitiko.
- – Plaukiojom su tėvu valtimi po ežerą, ir man ant lūpos nutūpė vapsva.
- – Ir ji tau įkando? – susidomėjo draugai.
- – Ne, nespėjo, – papurtė galvą Petriukas, – tėvas ją irklu užmušė.
- – Išvardinkite man keturis naminius gyvūnus, – sako mokytoja.
- – Šuo ir trys šuniukai, – žvaliai atsako Petriukas.
- Petriukas autobuse šniurkščioja nosimi. Viena dama susierzinusi kreipiasi į jį:
- – Mano mažasis drauge, ar tu neturi nosinės?
- Petriukas su nepasitikėjimu atsako:
- – Turiu, ponia. Bet aš jos niekada neskolinu.
- Mama – sūnui:
- – Kodėl tu šlapias?
- – Mes su Petriuku žaidėme šunis.
- – ???
- – Aš buvau medžiu...
- – Petriuk, – klausia mokytojas. – Kodėl dvi dienas nebuvai mokykloje?
- – Užvakar mama mano kelnes išskalbė...
- – O vakar?
- – Vakar einu į mokyklą pro jūsų namą, žiūriu – kelnės džiūsta. Apsisukau ir grįžau namo.
- – Vaikai, kas yra egoistas? – klausia mokytojas.
- – Egoistas – tai toks žmogus, kuris niekada negalvoja apie mane, – atsako Petriukas.
- Mokytojas uždavė mokiniams parašyti rašinėlį apie šunį.
- Kitą dieną, patikrinusi namų darbus, paklausė Petriuką su Jonuku,
- kuris nuo kurio nusirašė.
- – Judviejų rašinėliai žodis žodin panašūs,– pasakė.
- – Mes nenusirašėme, – atsikalbinėjo Petriukas su Jonuku. – Mudu abu rašėme
- apie kaimynės Margį.
- Vyksta gramatikos pamoka:
- Mokytoja prie lentos iškviečia Rūtelę ir sako:
- – Parašyk sakinį su žodžiais „mergaitė“ ir „miškas“.
- Rūtelė parašė: „Mergaitė išėjo iš miško.“
- – Gerai, Rūtele, sėskis, o tu, Petriuk, perdaryk tą sakinį į neigiamą.
- „Ne mergaitė išėjo iš miško“.
- – Ne, Petriuk, negerai, reikia ištaisyti, – sako mokytoja.
- – Panele mokytoja, šito jau neištaisysi – šitas jau visam gyvenimui...
- Mokytojas:
- – Vaikai, atsistokite, kas save laikote kvailais!
- Po kelių minučių atsistoja Petriukas.
- Mokytojas:
- – Petriuk, tai tu galvoji, kad esi kvailas?
- – Ne... Bet nepatogu, kai jūs vienas stovite...
- Mokykloje mokytoja susipažįsta su vaikais:
- – Koks tavo vardas?
- – Joniukas, mano tėtis lietuvis ir mama lietuvė, reiškia, kad ir aš lietuvis.
- – Gerai, o tavo vardas?
- – Mano vardas Sara, mano mama žydė ir tėtis žydas, bet aš gimiau Lietuvoje,
- todėl esu lietuvė.
- Čia įsiterpia Petriukas:
- – Čia kažkokia nesąmonė, taip negali būti. Štai aš gimiau garaže – tai dabar išeina,
- kad aš koks nors Zaporožietis!
- Petriukas klausia mamos:
- – Mama, kodėl tavo plaukai pražilo?
- – Tėvų plaukai pražyla dėl to, kad jų neklauso vaikai.
- – Aaa!!! Dabar suprantu, kodėl senelė tokia pražilusi.
