Amžinas keleivi

Amžinas keleivi
Salomėja Nėris

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1938 m. rinkinyje „Diemedžiu žydėsiu“. Parašytas 1937 m. sausio 15 d.

Eitum, prisiglaustum prie peties gegužio –
Ko gi apsiniaukęs – lyg ruduo nykus?
Balti sodai linksta, soduos bitės ūžia,
Pinasi ramunės baltus vainikus.

Jaunu kūnu jaučiam drėgną juodą žemę –
Žmogui darbininkui poilsis brangus.
O rytoj – su saule! Giedrią dieną lemia
Blaivas ir spalvingas vakaro dangus.

Laimindama skrenda gero derliaus deivė.
Tankus vasarojus. Varpa bus brandi –
O kodėl tu, žmogau, amžinas keleivi,
Šioj didžiulėj žemėj vietos nerandi?