Alušta dieną
Adomas Mickevičius
Adomas Mickevičiaus, Krimo sonetai: lietuvių ir lenkų kalbom, Juozapo Zavadzkio sp., Vilniuje 1909.
Vertė Motiejus Gustaitis.


Jau kalnas ūkanotą numetė chalatą,
Ryto šnabžda namazas po aukso dirvonus,
Linksi giria ir barsto vainikus raudonus,
Lyg Kalifų rožančiaus rubiną-granatą.

Žydi pieva varsingoms gėlėmis ripuota,
Drugiai septyniaspalvę laumės juostą pina,
Briliantų sparnyčiais padangę dabina;
Toliau žiogeliai traukia sau šydą sparnuotą.

O kur uola nuplikus kyšo vandenyse,
Verda blaškoma marė ir skandina žemę;
Jos ūžmuos šviesa groja, kaip rainio akyse,

Ir rūsčiąją pakrantėms audrų kovą lemia,
O ant gilumos vilnys palengva liūliuoja,
Ir maudosi žaginė, ir gulbės baltuoja.