Akermano tyrai
Adomas Mickevičius
Adomas Mickevičiaus, Krimo sonetai: lietuvių ir lenkų kalbom, Juozapo Zavadzkio sp., Vilniuje 1909.
Vertė Motiejus Gustaitis.


Įplaukiau į erdvy bę sauso okeano;
Vežimas po žalumą braidžioja kaip luotas:
Per banguojančias pievas, žiedais vainikuotas,
Irstaus tarp koralinių salučių bužano .

Jau blysta oras, niekur kelio nei kurhano ;
Stebiuos dangun : ten svinda debesys auksuotas,
Ten žvėrinės išaušęs vyzdis spinduliuotas…
Tai blizga Dniestras, kyla lempa Akermano!

Stokim!… Kaip tylu!… Gervės, girdžiu, oru plaukia.
Jų nepasiektų smarkios sakalinės akys;
Girdžiu, kur ant žolelės supasi plaštakis,

Kur žaltys slidžiakrūtis per žolyną braukia…
Pratįso mano klausas , ar nepasikakys
Gandų iš Lietuvos… Važiuokim, nieks nešaukia!