Ajudagas

Ajudagas
Adomas Mickevičius

Adomas Mickevičiaus, Krimo sonetai: lietuvių ir lenkų kalbom, Juozapo Zavadzkio sp., Vilniuje 1909.
Vertė Motiejus Gustaitis.

Mėgstu ant Ajudago rymodams matyti,
Kaip putojančios bangos verpetais puškuoja,
Bei sidabro vainikais juosia marių srytį,
Ir tarsi vaivorykštės aplinkui ratuoja,

Atsimuša į seklių, sekliaus išblaškyti,
Lyg didžiažuvių būriai krantus atakuoja,
Paveldėtų sausumą, tečiaus nuvaryti,
Vėl kiaukerus, koralus ir perlus tebšluoja.

Jaunasis dainiau! Lygiai ir tavo širdyje
Kensmas dažnai sujudin vėsulas grumzdingas,
Bet sveikamjam pakėlus bard’ną įkvėpimo,

Anas be blėdies žūva gelmėj užmiršimo,
Ir už save palieka giesmes nemirtingas,
Tavo garbei vainiką nupint ateityje.