1940 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Konstitucija
Tarybų Sąjungos okupuotos Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos pagrindinis įstatymas, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos priimtas 1940 m. rugpjūčio 25 d. nepaprastojoje Liaudies Seimo sesijoje.

Visų šalių proletarai, vienykitės!

LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA

Einąs Respublikos Prezidento pareigas Ministeris Pirmininkas skelbia šią Liaudies Seimo 1940 m. rugpiūčio 25 d. priimtą Lietuvos TSR Konstituciją (Pagrindinį Įstatymą):

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Konstitucija

(Pagrindinis įstatymas)

I SKYRIUS. Visuomenės santvarka.

1 straipsnis. Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika yra socialistinė darbininkų ir valstiečių valstybė.

2 straipsnis. Politinį Lietuvos TSR pagrindą sudaro darbo žmonių atstovų Tarybos, įsigalėjusios nuvertus dvarininkų ir kapitalistų valdžią ir įkūrus proletariato diktatūrą.

3 straipsnis. Visa valdžia Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje priklauso miesto ir kaimo darbo žmonėms, darbo žmonių atstovų Tarybų asmenyje.

4 straipsnis. Ekonominį Lietuvos TSR pagrindą sudaro socialistinė ūkio sistema ir socialistinė gamybinių įrankių bei priemonių nuosavybė, kurios įsigalėjo likvidavus kapitalistinę ūkio sistemą, panaikinus gamybinių įrankių bei priemonių privatinę nuosavybę stambiose pramonės įmonėse ir nacionalizavus tas įmones, bankus, transportą ir ryšių priemones, siekiant visiškai panaikinti žmogaus eksploatavimą žmogumi ir sukurti socialistinę visuomenę.

5 straipsnis. Socialistinė nuosavybė Lietuvos TSR-oje turi arba valstybinės nuosavybės formą (visos liaudies turtas) arba kooperatyvinės nuosavybės formą.

6 straipsnis. 2emė, jos gelmės, vandenys, miškai, stambiosios gamyklos, fabrikai, kasyklos, rūdynai, geležinkelių, vandens ir oro transportas, bankai, ryšių priemonės, valstybės suorganizuotos stambios žemės ūkio įmonės (tarybiniai ūkiai, mašinų traktorių stotys ir kt. ), o taip pat komunalinės įmonės ir stambūs namai miestuose ir pramonės vietovėse yra valstybinė nuosavybė, t. y. visos liaudies turtas.

7 straipsnis. Visuomeninės įmonės kooperatyvinėse organizacijose su jų gyvu ir negyvu inventorium, kooperatyvinių organizacijų gaminamoji produkcija, lygiai kaip jų visuomeniniai trobesiai yra visuomeninė, socialistinė kooperatyvinių organizacijų nuosavybė.

8 straipsnis. Greta socialistinės ūkio sistemos Lietuvos TSR-oje yra leidžiamas privatinis pavienių valstiečių, amatininkų ir naminių gamintojų ūkis, smulkios privatinės pramoninės bei prekybinės įmonės, įstatymo nustatytose ribose.

9 straipsnis. Žemė, užimama valstiečių ūkių, įstatymo nustatytose ribose, užtvirtinama jiems naudotis nemokamai ir neribotam laikui.

10 straipsnis. Piliečių asmeninės nuosavybės teisę į jų darbo pajamas bei santaupas, į gyvenamąjį namą bei pagalbinį namų ūkį, į ūkio inventorių ir namų apyvokos daiktus, į asmeninio vartojimo ir patogumo daiktus, lygiai kaip piliečių asmens nuosavybės paveldėjimo teisę — saugo įstatymas.

11 straipsnis. Lietuvos TSR ūkinį gyvenimą nustato ir jį kreipia reikiama linkme valstybinis liaudies ūkio planas, kuriuo siekiama padidinti visuomenės turtą, nuolat kelti materialinį ir kultūrinį darbo žmonių lygį, stiprinti TSRS nepriklausomybę ir tvirtinti jos gynybinį pajėgumą.

12 straipsnis. Darbas Lietuvos TSR-oje yra kiekvieno dirbti galinčio piliečio pareiga ir garbės dalykas pagal principą: „kas nedirba, tas nevalgo".

Lietuvos TSR-oje vykdomas socializmo principas: ,,iš kiekvieno pagal jo gabumus, kiekvienam — pagal jo darbą".

II SKYRIUS. Valstybės santvarka.

13 straipsnis. Savitarpinei pagalbai įgyvendinti ekonominėje ir politinėje srityse, lygiai kaip apsigynimo srityje, Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika laisvu noru susijungė su lygiateisėmis Tarybų Socialistinėmis Respublikomis: Rusijos TFSR, Ukrainos TSR, Gudijos TSR, Azerbaidžano TSR, Gruzijos TSR, Armėnijos TSR, Turkmėnijos TSR, Uzbekijos TSR, Tadžikijos TSR, Kazachijos TSR, Kirgizijos TSR, Karelijos-Suomijos TSR, Moldavijos TSR, Latvijos TSR, Estijos TSR į sąjunginę valstybę — Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą.

Ryšium su tuo, Lietuvos TSR užtikrina TSR Sąjungai, josios aukščiausių valdžios organų ir valstybinio valdymo organų asmenyje, teises, nustatytas TSRS Konstitucijos 14-ojo straipsnio.

Už TSRS Konstitucijos 14-ojo straipsnio ribų Lietuvos TSR valstybinę valdžią vykdo savarankiškai, visiškai išlaikydama savo suverenines teises.

14 straipsnis. Lietuvos TSR susideda iš apskričių — Alytaus, Biržų, Kauno, Kėdainių, Kretingos, Marijampolės, Mažeikių, Panevėžio, Raseinių, Rokiškio, Seinų, Šakių, Šiaulių, Švenčionėlių, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų — ir miestų, neįeinančių j apskričių sudėtį: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio.

15 straipsnis. Lietuvos TSR pasilaiko sau teisę laisvai išeiti iš Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos.

16 straipsnis. Lietuvos TSR teritorija negali būti keičiama be Lietuvos TSR sutikimo.

17 straipsnis. TSRS įstatymai yra privalomi Lietuvos TSR. teritorijoje.

18 straipsnis. Kiekvienas Lietuvos TSR pilietis yra TSRS pilietis. Visų kitų sąjunginių respublikų piliečiai naudojasi Lietuvos TSR teritorijoje vienodomis teisėmis su Lietuvos TSR piliečiais.

19 straipsnis. Lietuvos TSR, jos aukščiausių valdžios organų ir valstybės valdymo organų asmenyje, kompetencijai priklauso:

a) Lietuvos TSR Konstitucijos nustatymas ir jos vykdymo kontrolė;

b) Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo, o taip pat ir apskričių bei valsčių ribų nustatymas;

c) Lietuvos TSR įstatymų leidimas;

d) valstybinės tvarkos ir piliečių teisių apsauga;

e) Lietuvos TSR liaudies ūkio plano tvirtinimas;

f) Lietuvos TSR valstybės biudžeto tvirtinimas;

g) valstybinių bei vietinių mokesčių, rinkliavų ir nemokestinių pajamų nustatymas sutinkamai su TSRS įstatymais, o taip pat vadovavimas vietinių biudžetų vykdymui;

h) vadovavimas draudimo ir taupymo reikalams;

i) respublikos priklausomybėje esamų bankų, pramonės, žemės ūkio bei prekybos įmonių ir organizacijų valdymas, o taip pat vadovavimas vietinei pramonei;

j) sąjungos priklausomybėje esamų įmonių valdymo bei būvio kontrolė ir priežiūra;

k) žemės, o taip pat gelmių, miškų ir vandenų naudojimo tvarkos nustatymas;

l) vadovavimas gyvenamųjų namų ir komunaliniam ūkiui, butų statybai, miestų ir kitų gyvenamų vietovių sutvarkymui;

m) kelių statyba, vadovavimas vietos transportui ir ryšiams;

n) darbo įstatymų leidimas;

o) vadovavimas sveikatos apsaugos reikalams;

p) vadovavimas socialiniam aprūpinimui;

r) vadovavimas pradinio, vidurinio ir aukštojo mokslo reikalams;

s) vadovavimas Lietuvos TSR kultūros švietimo ir mokslo organizacijoms bei įstaigoms ir bendra- respublikinės reikšmės kultūros-švietimo ir mokslo organizacijų bei įstaigų valdymas;

t) vadovavimas fizinės kultūros bei sporto reikalams ir jų organizavimas;

u) Lietuvos TSR teismo organų organizavimas;

v) Lietuvos TSR pilietybės teisių suteikimas;

z) amnestija ir malonės suteikimas piliečiams, nuteistiems Lietuvos TSR teismo organų.

III SKYRIUS. Lietuvos TSR aukščiausieji valstybinės valdžios organai.

20 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausias valstybinės valdžios organas yra Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.

21 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba yra renkama Lietuvos TSR piliečių ketveriems metams, rinkimų apygardomis, pagal normą: vienas atstovas nuo 15. 000 gyventojų.

22 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba vykdo visas teises, suteiktas Lietuvos Tarybų Socialistinei Respublikai pagal Lietuvos TSR Konstitucijos 13 ir 19 straipsnius, kiek jos Konstitucijos nuostatais neįeina kompetencijon Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų Lietuvos TSR organų: Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos ir Lietuvos TSR Liaudies Komisariatų.

23 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba yra vienintelis Lietuvos TSR įstatymų leidimo organas.

24 straipsnis. Įstatymas laikomas patvirtintu, jeigu jis priimtas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos paprasta balsų dauguma.

25 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos priimtieji įstatymai skelbiami lietuvių ir rusų kalbomis su Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko ir sekretoriaus parašais.

26 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba renka Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininką ir du jo pavaduotojus.

27 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas vadovauja Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos posėdžiams ir prižiūri jos vidaus tvarką.

28 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sesijas šaukia Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas du kartu per metus.

Neeilines sesijas šaukia Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas savo nuožiūra arba Aukščiausiosios Tarybos atstovų vieno trečdalio reikalavimu.

29 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba renka Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą šios sudėties: Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininką, du jo pavaduotojus, Prezidiumo sekretorių ir 11 Prezidiumo narių.

30 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas iš viso savo veikimo yra atskaitingas Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai.

31 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas:

a) šaukia Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sesijas;

b) aiškina Lietuvos TSR įstatymus, leidžia įsakus;

c) vykdo visuotinę liaudies apklausą (referendumą);

d) panaikina Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos nutarimus ir potvarkius, o taip pat apskričių darbo žmonių atstovų Tarybų nusprendimus bei potvarkius, jei jie neatitinka įstatymo;

e) laikotarpiu tarp Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sesijų, Lietuvos TSR Liaudies Komisą- rų Tarybos pirmininko teikimu, atleidžia iš tarnybos ir skiria atskirus Lietuvos TSR Liaudies Komisarus, vėliau pateikdamas tai patvirtinti Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai;

f) suteikia Lietuvos TSR garbės pavadinimus;

g) vykdo malonės teisę piliečiams, nuteistiems Lietuvos TSR teismo organų.

32 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba renka mandatų komisiją, kuri tikrina Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos atstovų įgaliojimus.

Mandatų komisijos pateikimu Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba sprendžia, ar pripažinti įgaliojimus, ar kasuoti atskirų atstovų rinkimus.

33 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba skiria, kada ji ras reikalinga, tardymo ir revizijos komisijas bet kuriuo dalyku.

Visos įstaigos ir tarnybiniai asmens turi pildyti šių komisijų reikalavimus ir teikti joms reikiamą medžiagą bei dokumentus.

34 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos atstovas negali būti patrauktas teismo atsakomybėn ar areštuotas be Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sutikimo, o tuo laikotarpiu, kai nėra Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sesijos, — be Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sutikimo.

35 straipsnis. Pasibaigus Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų laikui, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas skiria naujus rinkimus ne vėliau kaip per du mėnesius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų laikui pasibaigus.

36 straipsnis. Pasibaigus Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų laikui, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas pasilieka savo teises iki pat to laiko, kol naujai išrinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba sudarys naują Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą.

37 straipsnis. Naujai išrinktą Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą sušaukia senosios sudėties Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ne vėliau kaip per mėnesį po rinkimų.

38 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba sudaro Lietuvos TSR Vyriausybę — Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybą.

IV SKYRIUS. Lietuvos TSR valstybinio valdymo organai.

39 straipsnis. Aukščiausias vykdomasis ir tvarkomasis Lietuvos TSR valstybinės valdžios organas yra Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Taryba.

40 straipsnis. Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Taryba yra atsakinga prieš Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą ir jai atskaitinga, o laikotarpiu tarp Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sesijų — prieš Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą, kuriam ji yra atskaitinga.

41 straipsnis. Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Taryba leidžia nutarimus ir potvarkius, remdamasi ir vykdydama TSRS bei Lietuvos TSR įstatymus, TSRS Liaudies Komisarų Tarybos nutarimus bei potvarkius ir tikrina jų vykdymą.

42 straipsnis. Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos nutarimai ir potvarkiai privalomi vykdyti visoje Lietuvos TSR teritorijoje.

43 straipsnis. Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Taryba:

a) vienija respublikinių ir sąjunginių-respublikinių Lietuvos TSR Liaudies Komisariatų ir kitų jos žinioj esamų ūkinių, administracinių ir kultūrinių įstaigų darbą ir nustato jo linkmę; vienija ir tikrina bendrasąjunginių Liaudies Komisariatų įgaliotinių darbą;

b) sudaro Lietuvos TSR liaudies ūkio planą, pateikia jį tvirtinti Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai ir imasi priemonių liaudies ūkio planui įvykdyti;

c) sudaro valstybinį Lietuvos TSR biudžetą ir vietinių Lietuvos TSR biudžetų santrauką, pateikia valstybės biudžetą patvirtinti Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai ir imasi priemonių Lietuvos TSR valstybiniam ir vietiniams biudžetams įvykdyti;

d) imasi priemonių visuomenės tvarkai užtikrinti, valstybės interesams ginti ir piliečių teisėms apsaugoti;

e) vadovauja apskričių ir miestų darbo žmonių atstovų tarybų vykdomųjų komitetų darbui ir jį tikrina;

f) prireikus sudaro specialius komitetus ir vyriausias valdybas prie Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos ūkinės ir kultūrinės statybos reikalams.

44 straipsnis. Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Taryba turi teisę atšaukti Lietuvos TSR Liaudies Komisarų įsakymus ir instrukcijas, darbo žmonių atstovų tarybų, apskričių ir miestų vykdomųjų komitetų nusprendimus bei potvarkius ir sustabdyti apskričių ir miestų darbo žmonių atstovų tarybų nusprendimus bei potvarkius.

45 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba sudaro Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybą šios sudėties:

Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos pirmininkas;
Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos pirmininko pavaduotojai;
Lietuvos TSR valstybinio plano komisijos pirmininkas;
Lietuvos TSR Liaudies Komisarai:

Vietinės Pramonės, Maisto Pramonės, Finansų, Žemės Ūkio, Prekybos, Vidaus Reikalų, Teisingumo, Sveikatos Apsaugos, Švietimo,

Komunalinio Ūkio, Socialinio Aprūpinimo, Darbo,

Valstybės Kontrolės,

Bendrasąjunginių Liaudies Komisariatų įgaliotiniai.

46 straipsnis. Lietuvos TSR Liaudies Komisarai vadovauja valstybės valdymo šakoms, kurios įeina į Lietuvos TSR kompetenciją.

47 straipsnis. Lietuvos TSR Liaudies Komisarai leidžia įsakymus ir instrukcijas atitinkamų Liaudies Komisariatų kompetencijos ribose, remdamiesi ir vykdydami TSRS ir Lietuvos TSR įstatymus, TSRS Liaudies Komisarų Tarybos ir Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos nutarimus bei potvarkius, sąjunginių-respublikinių TSRS Liaudies Komisariatų įsakymus bei instrukcijas ir tikrina jų vykdymą.

48 straipsnis. Lietuvos TSR Liaudies Komisariatai yra arba sąjunginiai-respublikiniai arba respublikiniai.

Prie sąjunginių-respublikinių Lietuvos TSR Liaudies Komisariatų priklauso šie Lietuvos TSR Liaudies Komisariatai:

Maisto Pramonės,

Žemės Ūkio,

Finansų,

Prekybos,

Vidaus Reikalų,

Teisingumo,

Sveikatos Apsaugos,

Valstybės Kontrolės.

Prie respublikinių Liaudies Komisariatų priklauso šie Lietuvos TSR Liaudies Komisariatai:

Vietinės Pramonės,

Švietimo,

Darbo,

Komunalinio Ūkio,

Socialinio Aprūpinimo.

49 straipsnis. Sąjunginiai-respublikiniai Lietuvos TSR Liaudies Komisariatai vadovauja jiems pavestoms Lietuvos TSR valstybės valdymo šakoms, išskyrus tik tam tikrą aprėžtą įmonių skaičių pagal sąrašą, tvirtinamą TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, priklausydami tiek Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos, tiek ir atitinkamų sąjunginių-respublikinių TSRS Liaudies Komisariatų.

50 straipsnis. Lietuvos TSR respublikiniai Liaudies Komisariatai vadovauja jiems pavestoms valstybės valdymo šakoms, betarpiškai priklausydami Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos.

51 straipsnis. Lietuvos TSR Vyriausybė arba Lietuvos TSR Liaudies Komisaras, į kurį yra kreipęsis su paklausimu Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos atstovas, ne vėliau kaip per tris dienas turi žodžiu ar raštu duoti atsakymą Lietuvos TSR Aukščiausiojoje Taryboje.

V SKYRIUS. Vietiniai valstybinės valdžios organai.

52 straipsnis. Valstybinės valdžios organai apskrityse, miestuose, valsčiuose, miesteliuose, apylinkėse yra darbo žmonių Tarybos.

53 straipsnis. Apskričių, miestų, valsčių, miestelių ir apylinkių darbo žmonių atstovų Tarybos atitinkamai renkamos apskrities, miesto, valsčiaus, miestelio, apylinkės darbo žmonių dvejiems metams.

54 straipsnis. Apskričių, miestų, valsčių, miestelių ir apylinkių darbo žmonių atstovų Tarybos vadovauja kultūrinei-politinei ir ūkinei statybai savo teritorijoje, nustato vietinį biudžetą, vadovauja jų priklausomų valdymo organų veiklai, užtikrina valstybinės tvarkos apsaugą, padeda stiprinti gynybinį krašto pajėgumą, užtikrina įstatymų vykdymą ir piliečių teisių apsaugą.

55 straipsnis. Darbo žmonių atstovų Tarybos daro nusprendimus ir duoda potvarlius ribose tų teisių, kurios joms yra suteiktos TSRS ir Lietuvos TSR įstatymų.

56 straipsnis. Vykdomieji ir tvarkomieji apskričių, miestų ir valsčių darbo žmonių atstovų Tarybų organai yra jų renkami vykdomieji komitetai, susidedą iš pirmininko, jo pavaduotojų, sekretoriaus ir narių.

57 straipsnis. Vykdomieji ir tvarkomieji darbo žmonių atstovų Tarybų organai nedideliuose valsčiuose, nedideliuose miestuose, miesteliuose ir apylinkėse yra pirmininkas, jo pavaduotojas ir sekretorius, kurie renkami atitinkamų darbo žmonių atstovų Tarybų.

58 straipsnis. Vykdomieji darbo žmonių atstovų Tarybų komitetai vykdo vadovavimą kultūrinei-politinei ir ūkinei statybai savo teritorijoje, rendamiesi atitinkamų darbo žmonių atstovų Tarybų ir aukštesniųjų valstybinių organų nusprendimais bei nutarimais.

59 straipsnis. Apskričių darbo žmonių atstovų Tarybų sesijos šaukiamos jų vykdomųjų komitetų ne rečiau kaip 4 kartus per metus.

60 straipsnis. Valsčių darbo žmonių atstovų Tarybų sesijos šaukiamos jų vykdomųjų organų ne rečiau kaip 6 kartus per metus.

61 straipsnis. Miestų, miestelių ir apylinkių darbo žmonių atstovų Tarybų sesijos yra šaukiamos jų vykdomųjų organų ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

62 straipsnis. Darbo žmonių atstovų Tarybos savo sesijos laikui renka pirmininką ir sekretorių sesijos posėdžiams vesti.

63 straipsnis. Darbo žmonių atstovų Tarybų vykdomieji organai betarpiškai yra atskaitingi tiek darbo žmonių atstovų Tarybai, juos išrinkusiai, tiek vykdomajam aukštesnės darbo žmonių atstovų Tarybos organui.

64 straipsnis. Aukštesnieji darbo žmonių atstovų Tarybų vykdomieji komitetai turi teisę atšaukti žemesniųjų vykdomųjų komitetų nusprendimus bei potvarkius ir sustabdyti darbo žmonių atstovų žemesniųjų Tarybų nusprendimus bei potvarkius.

65 straipsnis. Aukštesnės darbo žmonių atstovų Tarybos turi teisę turi teisę atšaukti darbo žmonių atstovų žemesniųjų Tarybų ir jų vykdomųjų komitetų nusprendimus bei potvarkius.

66 straipsnis. Apskričių darbo žmonių atstovų Tarybos sudaro žemiau nurodytus vykdomųjų komitetų skyrius:

žemės,

finansų,

prekybos,

sveikatos apsaugos,

liaudies švietimo,

vietinės pramonės,

komunalinio ūkio,

darbo,

kelių,

bendrąjį,

planų komisiją,

kadrų sektorių prie vykdomojo komiteto pirmininko.

Be to, atitinkamai su ūkiniais apskrities ypatumais, atitinkamų Liaudies Komisariatų patvirtinimu, apskričių darbo žmonių atstovų Tarybos gali sudaryti ir kitus skyrius arba valdybas.

67 straipsnis. Sutinkamai su apskrities sąlygomis, remdamiesi TSRS ir Lietuvos TSR įstatymais, bendrasąjunginiai Liaudies Komisariatai ir Vidaus Reikalų Liaudies Komisariatas prie apskričių darbo žmonių atstovų Tarybų sudaro savo valdybas.

68 straipsnis. Apskričių darbo žmonių atstovų Tarybų skyriai ir valdybos savo veikloje priklauso tiek apskrities darbo žmonių atstovų Tarybos ir jos vykdomojo komiteto, tiek ir atitinkamo Lietuvos TSR Liaudies Komisariato.

69 straipsnis. Miestų darbo žmonių atstovų Tarybos sudaro šiuos vykdomųjų komitetų skyrius:

finansų,

komunalinio ūkio,

prekybos,

sveikatos apsaugos,

darbo,

liaudies švietimo,

socialinio aprūpinimo,

bendrąjį,

planų komisiją,

kadrų sektorių prie vykdomojo komiteto pirmininko ir be to, sutinkamai su miesto pramonės, jo miestinio ir užmiestinio ūkio ypatumais:

vietinės pramonės,

žemės.

70 straipsnis. Miestų darbo žmonių atstovų Tarybų skyriai savo veikloje priklauso tiek miestų darbo žmonių atstovų Tarybos ir jos vykdomojo komiteto, tiek ir atitinkamo apskrities darbo žmonių atstovų Tarybos skyriaus.

71 straipsnis. Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miesto darbo žmonių atstovų Tarybų skyriai savo veikloje priklauso tiek tų miestų darbo žmonių atstovų Tarybų ir jų vykdomųjų komitetų, tiek ir atitinkamo Lietuvos TSR Liaudies Komisariato betarpiškai.

72 straipsnis. Pasibaigus darbo žmonių atstovų Tarybų įgaliojimams, jų vykdomieji ir tvarkomieji organai išlaiko savo įgaliojimus iki to laiko, kol naujai išrinktos darbo žmonių atstovų Tarybos sudarys naujus vykdomuosius ir tvarkomuosius organus.

VI SKYRIUS. Lietuvos TSR biudžetas.

73 straipsnis. Lietuvos TSR valstybės biudžetas sudaromas Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos ir jos pateikiamas Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai patvirtinti.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos patvirtintas Lietuvos TSR valstybės biudžetas yra skelbiamas visų žiniai.

74 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba išrenka Biudžeto Komisiją, kuri praneša Aukščiausiajai Tarybai savo išvadas dėl Lietuvos TSR valstybės biudžeto.

75 straipsnis. Lietuvos TSR valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita yra tvirtinama Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir skelbiama visų žiniai.

76 straipsnis. Į apskričių, miestų, valsčių, apylinkių Tarybų biudžetus įskaitomos pajamos nuo vietinio ūkio, atskaitos nuo jų teritorijos įplaukiančių valstybinių pajamų, o taip pat įplaukos nuo vietinių mokesčių ir rinkliavų, TSRS ir Lietuvos TSR įstatymų nustatyto dydžio.

VII SKYRIUS. Teismas ir Prokuratūra.

77 straipsnis. Teisingumą Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje vykdo Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas, apskričių ir liaudies teismai, o taip pat specialūs TSRS teismai, steigiami TSRS Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.

78 straipsnis. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos dalyvaujant liaudies tarėjams, išskyrus specialiai įstatymo numatytus atsitikimus.

79 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas yra Lietuvos TSR aukščiausias teismo organas.

Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui yra pavedama visų Lietuvos TSR teismo organų teisminio darbo priežiūra.

80 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiąjį Teismą renka Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba penkeriems metams.

81 straipsnis. Apskričių teismus renka apskričių darbo žmonių atstovų Tarybos penkeriems metams.

82 straipsnis. Liaudies teismus renka miesto, valsčiaus piliečiai visuotinės, tiesioginės ir lygios rinkimų teisės pagrindais, slaptai balsuodami, trejiems metams.

83 straipsnis. Lietuvos TSR-oje teismo procesas atliekamas lietuvių kalba; asmenims, tos kalbos nemokantiems, užtikrinama teisė su bylos medžiaga susipažinti per vertėją, o taip pat teisme kalbėti gimtąja kalba.

84 straipsnis. Lietuvos TSR teismuose bylos nagrinėjamos viešai, kiek įstatymo nėra numatytos išimtys, užtikrinant kaltinamajam ginties teisę.

85 straipsnis. Teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo.

86 straipsnis. Vyriausia priežiūra,kad visi Liaudies Komisariatai ir jų priklausomos įstaigos, lygiai kaip atskiri tranybiniai asmens, o taip pat piliečiai tiksliai vykdytų įstatymus, Lietuvos TSR teritorijoje atliekama tiek TSRS Prokuroro betarpiškai, tiek per Lietuvos TSR Prokurorą.

87 straipsnis. Lietuvos TSR Prokurorą skiria TSRS Prokuroras penkeriems metams.

88 straipsnis. Apskričių ir miesto prokurorus skiria Lietuvos TSR Prokuroras, TSRS Prokuroro patvirtinimu, penkeriems metams.

89 straipsnis. Prokuratūros organai savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo bet kurių vietinių organų, klausydami tik TSRS Prokuroro.

VIII SKYRIUS. Pagrindinės piliečių teisės ir pareigos.

90 straipsnis. Lietuvos TSR piliečiai turi teisę į darbą, tai yra teisę gauti garantuotą darbą, apmokamą pagal jo kiekybę ir kokybę.

Darbo teisę užtikrina socialistinė liaudies ūkio organizacija, nepaliaujamas tarybų visuomenės gamybinių jėgų augimas, ūkio krizių galimybės pašalinimas ir nedarbo likvidavimas.

91 straipsnis. Lietuvos TSR piliečiai turi teisę į poilsį.

Poilsio teisę užtikrina darbo dienos sutrumpinimas didžiajai darbininkų daugumai iki 8 valandų, kasmetinių atostogų nustatymas darbininkams bei tarnautojams paliekant darbo užmokestį ir suteikimas plataus tinklo sanatorijų, poilsio namų bei klubų darbo žmonėms aptarnauti.

92 straipsnis. Lietuvos TSR piliečiai turi teisę gauti medžiaginį aprūpinimą senatvėje, o taip pat susirgę arba netekę darbingumo.

Šią teisę užtikrina platus darbininkų bei tarnautojų socialinio draudimo išplėtimas valstybės lėšomis, nemokama medicinos pagalba darbo žmonėms ir plataus tinklo vasarviečių paskyrimas jiems naudotis.

93 straipsnis. Lietuvos TSR piliečiai turi teisę į mokslą.

Šią teisę užtikrina visuotinis privalomas pradžios mokslas, mokslo (taip pat ir aukštojo) nemokamumas, valstybinių stipendijų sistema didžiajai aukštojoje mokykloje besimokančiųjų daugumai, mokyklinis mokymas gimtąja kalba ir nemokamo gamybinio, techninio bei agronominio darbo žmonių mokymo organizavimas fabrikuose, tarybiniuose ūkiuose, mašinų-traktorių stotyse.

94 straipsnis. Moteriai Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje suteikiamos lygios teisės su vyru visose ūkinio, valstybinio, kultūrinio ir visuomeninio-politinio gyvenimo srityse.

Galimybę įvykdyti šias moterų teises užtikrina suteikimas moteriai lygių su vyru teisių į darbą, į darbo atlyginimą, poilsį, socialinį draudimą ir mokslą, valstybinė motinos ir kūdikio interesų apsauga, nėščiai moteriai atostogų suteikimas paliekant išlaikymą, platus gimdymo namų, vaikų lopšelių ir darželių tinklas.

95 straipsnis. Lietuvos TSR piliečių teisių lygybė, nepareinamai nuo jų tautybės ir rasės, visose ūkinio, valstybinio, kultūrinio ir visuomeninio-politinio gyvenimo srityse yra neperžengiamas įstatymas.

Bet kokį tiesioginį ar netiesioginį teisių apribojimą arba, priešingai, piliečių tiesioginių ar netiesioginių pirmenybių įvedimą atsižvelgiant į jų rasinę ar tautinę priklausomybę, taip pat visokį rasinio ar tautinio išskirtinumo ar neapykantos ir paniekos skelbimą — baudžia įstatymas.

96 straipsnis. Piliečių sąžinės laisvei užtikrinti Lietuvos TSR-oje bažnyčia atskirta nuo valstybės ir mokykla nuo bažnyčios. Religinių kultų atlikimo laisvė ir antireliginė propagandos laisvė pripažįstama visiems piliečiams.

97 straipsnis. Sutinkamai su darbo žmonių interesais ir socialistinei santvarkai sustiprinti, Lietuvos TSR piliečiams įstatymu garantuojama:

a) žodžio laisvė,

b) spaudos laisvė,

c) susirinkimų ir mitingų laisvė,

d) gatvių eisenų ir demonstracijų laisvė.

Šias piliečių teises užtikrina suteikimas darbo žmonėms spaustuvių, popierio atsargų, visuomeninių trobesių, gatvių, ryšinių priemonių ir kitų medžiaginių sąlygų, reikalingų joms įgyvendinti.

98 straipsnis. Sutinkamai su darbo žmonių interesais ir liaudies masių organizacinei saviveiklai bei politiniam aktyvumui išugdyti, Lietuvos TSR piliečiams užtikrinama teisė jungtis į visuomenines organizacijas: profesines sąjungas, kooperatyvinius sambūrius, jaunimo organizacijas, sporto ir gynybos organizacijas, kultūros, technikos ir mokslo draugijas, o aktyviausieji ir sąmoningiausieji darbininkų klasės ir kitų darbo žmonių sluoksnių piliečiai jungiasi į Visasąjunginę Komunistų Partiją (bolševikų), kuri yra priešakinis darbo žmonių būrys jų kovoje dėl socialistinės santvarkos sustiprinimo bei išplėtimo ir visų, tiek visuomeninių, tiek valstybinių, darbo žmonių organizacijų vadovaująs branduolys.

99 straipsnis. Lietuvos TSR piliečiams užtikrinama asmens neliečiamybė. Niekas negali būti suimtas kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba prokuroro sankcija.

100 straipsnis. Piliečių buto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą saugo įstatymas.

101 straipsnis. Lietuvos TSR suteikia prieglaudos teisę svetimšaliams piliečiams, persekiojamiems dėl darbo žmonių reikalų gynimo arba mokslinės veiklos, arba tautinės išvaduojamosios kovos.

102 straipsnis. Kiekvienas Lietuvos TSR pilietis turi laikytis Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Konstitucijos, pildyti įstatymus, žiūrėti darbo drausmės, dorai atlikinėti visuomenines prievoles, gerbti socialistinio bendrojo gyvenimo taisykles.

103 straipsnis. Kiekvienas Lietuvos TSR pilietis turi saugoti ir stiprinti visuomeninę, socialistinę nuosavybę, kaip šventą ir neliečiamą Tarybų santvarkos pagrindą, kaip tėvynės turto ir galybės šaltinį, kaip visų darbo žmonių pasiturimo ir kultūringo gyvenimo šaltinį.

Asmenys, kurie kėsinasi į visuomeninę socialistinę nuosavybę, yra liaudies priešai.

104 straipsnis. Visuotinė karinė prievolė yra įstatymas. Karinė tarnyba Raudonojoje Armijoje yra garbinga Lietuvos TSR piliečių prievolė.

105 straipsnis. Tėvynės gynimas yra šventa kiekvieno Lietuvos TSR piliečio pareiga. Tėvynės išdavimas — priesaikos laužymas, persimetimas priešo pusėn, žalos darymas karinei valstybės galiai, šnipinėjimas — baudžiamas visu įstatymo griežtumu, kaip pati didžioji piktadarybė.

IX SKYRIUS. Rinkimų sistema.

106 straipsnis. Į visas darbo žmonių atstovų Tarybas: Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, apskričių, miestų, valsčių, miestelių ir apylinkių darbo žmonių atstovų Tarybas rinkėjai atstovus renka visuotinės, lygios ir tiesioginės rinkimų teisės pagrindais, slaptai balsuodami.

107 straipsnis. Atstovų rinkimai yra visuotiniai: visi Lietuvos TSR piliečiai, sukakę 18 metų, bet kurios rasės ir tautybės, tikėjimo, mokslo cenzo, sėslumo, socialinės kilmės, turto ir praeities veiklos, turi teisę dalyvauti atstovų rinkimuose ir būti renkami, išskyrus bepročius ir asmenis, kuriems teismo sprendimu atimtos rinkimų teisės.

108 straipsnis. Atstovų rinkimai yra lygūs: kiekvienas pilietis turi vieną balsą; visi piliečiai dalyvauja rinkimuose lygiais pagrindais.

109 straipsnis. Moterys naudojasi teise rinkti ir būti renkamos lygiai su vyrais.

110 straipsnis. Piliečiai, esą Raudonosios Armijos eilėse, naudojasi teise rinkti ir būti renkami lygiai su visais piliečiais.

111 straipsnis. Atstovų rinkimai yra tiesioginiai: į visas darbo žmonių atstovų Tarybas, pradedant nuo apylinkių, valsčių ir miestų darbo žmonių atstovų Tarybų ir baigiant Lietuvos TSR Aukščiausiąja Taryba, piliečiai renka atstovus betarpiškai tiesioginiu rinkimų keliu.

112 straipsnis. Renkant atstovus balsuojama slaptai.

113 straipsnis. Kandidatai rinkimuose yra statomi pagal rinkimų apygardas.

Teisė statyti kandidatus užtikrinama visuomeninėms darbo žmonių organizacijoms ir draugijoms: komunistinėms partinėms organizacijoms' profesinėms sąjungoms, kooperatyvams, jaunimo organizacijoms, kultūrinėms draugijoms.

114 straipsnis. Kiekvienas atstovas turi duoti apyskaitą rinkėjams apie savo darbą ir darbo žmonių atstovų Tarybos darbą ir bet kuriuo metu gali būti atšauktas rinkėjų daugumos nusprendimu įstatymo nustatyta tvarka.

115 straipsnis. Rinkimai į Lietuvos TSR darbo žmonių atstovų Tarybas vykdomi rinkimų apygardomis pagal normas, kurias nustato „Rinkimų į Lietuvos TSR darbo žmonių atstovų Tarybas nuostatai“.

X SKYRIUS. Valstybinis ženklas, vėliava, sostinė.

116 straipsnis. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos valstybinis ženklas (herbas) susideda iš auksinių piautuvo ir kūjo baltame fone saulės spinduliuose, apgaubtų varpomis bei ąžuolo lapais su užrašu lietuvių ir rusų kalbomis: „Visų šalių proletarai, vienykitės!“

Viršutinėje ženklo dalyje yra penkiakampė žvaigždė, o apatinėje jo dalyje raidės: „LTSR“.

117 straipsnis. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos valstybinę vėliavą sudaro raudonas audeklas, kurio kairiame viršutiniame kampe, prie koto, atvaizduotas auksinis piautuvas su kūju, o viršum jų — užrašas aukso raidėmis: „Lietuvos TSR“. Pločio ir ilgio santykis 1: 2.

118 straipsnis. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos sostinė yra Vilnius.

XI SKYRIUS. Konstitucijai keisti tvarka.

119 straipsnis. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Konstitucija gali būti keičiama tik Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, priimtu ne mažiau kaip dviejų trečdalių Aukščiausiosios Tarybos balsų dauguma.

E. Respublikos Prezidento p. Ministeris Pirmininkas

Ministerio Pirmininko Pavaduotojas

1940 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Konstitucija