1938 m. Lietuvos Konstitucija

Lietuvos Konstitucija (1938 m. gegužės 12 d.)

Lietuvos Konstitucija

1938 05 12

LIETUVIŲ TAUTA, SENOSIOS LIETUVOS DIDINGOS PRAEITIES GAIVINAMA, YRA ATSTAČIUSI NEPRIKLAUSOMĄ SUVERENINĘ LIETUVOS VALSTYBĘ IR GINKLO KOVOJE JĄ APGYNUSI TAM, KAD, VYKDYDAMA SAVO AMŽINĄJĄ TEISĘ BŪTI LAISVAI IR NEPRIKLAUSOMAI SAVO TĖVŲ ŽEMĖSE, VIENINGA VALIA SERGĖTŲ, KAS JAI IŠ AMŽIŲ PRIKLAUSO, TĘSTŲ GARBINGUS LIETUVOS ŽYGIUS IR ESAMOSIOS BEI BŪSIMŲJŲ KARTŲ PASTANGOMIS UGDYTŲ LIETUVOS GALIĄ.

LIETUVIŲ TAUTOS PATYRIMU, KURĮ JAI YRA DAVĘ JOS SENOVĖ IR VALSTYBINĖ PRAEITIS, JOS ATGIMIMAS IR KOVOS DĖL NEPRIKLAUSOMYBĖS, PRISIKĖLUSIOS LIETUVOS GYVENIMAS IR TAUTINĖS VALSTYBĖS KŪRIMAS, NUSTATOMA LIETUVAI ŠI KONSTITUCIJA:

I SKYRIUS. Bendrieji nuostatai

l straipsnis

Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma suvereninė.

Jos suverenumas priklauso Tautai.

2 straipsnis

Lietuvos Valstybės teritorija yra žemės, kurių sienos nustatytos sudarytomis ligi šiol Lietuvos Valstybės tarptautinėmis sutartimis. Jos negali būti atskiriamos.

3 straipsnis

Lietuvos Valstybė yra respublika.

Jos priešakyje yra Respublikos Prezidentas.

Jis vadovauja Valstybei.

4 straipsnis

Valstybės valdžia yra vienatija ir nedaloma. Ją vykdo Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Teismas.

5 straipsnis

Valstybės valdžios organai savo veiksmuose vadovaujasi teisingumu.

6 straipsnis

Lietuvos sostinė - Vilnius. Kitur ji gali būti perkelta laikinai įstatymu.

7 straipsnis

Valstybinė kalba - lietuvių kalba.

Įstatymu nustatoma, kuriuose Lietuvos kraštuose ir kuriose viešosiose įstaigose, be lietuvių kalbos, gali būti vartojamos ir kitos kalbos.

8 straipsnis

Valstybės ženklas - baltas Vytis raudoname lauke.

Tautinės spalvos - geltona-žalia-raudona.

Valstybės ženklas, tautinė vėliava ir jų vartojimas nustatomi įstatymu.

Lietuvos kraštai ir miestai gali turėti savo ženklus, nustatomus įstatymu.

9 straipsnis

Valstybės šventės yra:

1) vasario šešioliktoji - Lietuvos Nepriklausomybės atstatymui minėti;

2) rugsėjo aštuntoji - Senosios Lietuvos Didingai Praeičiai minėti.

10 straipsnis

Valstybės šventės, sekmadieniai ir kitos Valstybės pripažįstamos šventės yra poilsio ir dvasinio pakilimo dienos.

Šventėse gali būti dirbama įstatymu nustatytais atvejais.

II SKYRIUS. Pilietybė

11 straipsnis

Pilietybė įgyjama gimimu, jungtuvėmis ar kitokiu šeiminiu ryšiu, taip pat jos optavimu arba jos atgavimu.

12 straipsnis

Piliečiu gali būti priimtas:

1) lietuvis, apsigyvenęs Lietuvos Valstybėje;

2) nelietuvis, išgyvenęs Lietuvos Valstybėje bent dešimt metų;

3) asmuo, nusipelnęs Lietuvos Valstybei.

13 straipsnis

Pilietis, įgijęs svetimą pilietybę, netenka Lietuvos pilietybės.

Įstatymo nustatytais atvejais pilietis, turėdamas svetimą pilietybę, gali ir nenustoti Lietuvos pilietybės.

14 straipsnis

Pilietis gali netekti Lietuvos pilietybės, jeigu jis bent dvejus metus negyvena Lietuvos Valstybėje ir yra nutraukęs ryšius su Lietuvos gyvenimu.

Pilietybė gali būti atimta už veiksmus prieš Valstybės saugumą.

15 straipsnis

Sąlygos ir tvarka pilietybės įgijimo, taip pat priėmimo Lietuvos piliečiu ir pilietybės atėmimo bei netekimo, nustatomos įstatymu.

III SKYRIUS. Piliečių teisės ir pareigos

16 straipsnis

Piliečiui Valstybė yra jo paties buvimo pamatas.

Valstybė saugo piliečio laisvę, garbę, sveikatą, gyvybę ir turtą.

17 straipsnis

Pilietis naudojasi savo laisve, nepažeisdamas kito teisių ir visuomet atsimindamas savo pareigas Valstybei.

Piliečio pareiga - būti ištikimam Valstybei.

18 straipsnis

Prieš įstatymus piliečiai lygūs.

Negali būti mažinamos piliečio teisės dėl jo tikybos ar tautybės.

19 straipsnis

Mokesčiai dedami įstatymu.

20 straipsnis

Valstybė saugo piliečio sąžinės laisvę. Pilietis yra laisvas priklausyti ar nepriklausyti prie Valstybės pripažintų bažnyčių ar kitų tolygių tikybinių organizacijų.

Tikintiesiems, kurie yra kieno nors valdžioje, duodama laiko savo tikybos pareigoms atlikti.

Piliečio įsitikinimas negali būti pamatas nusikaltimui pateisinti arba Valstybės dedamai pareigai nevykdyti.

21 straipsnis

Piliečio asmuo neliečiamas.

Pilietis gali būti šaukiamas tieson arba suimamas įstatymo nurodytais atsitikimais ir tvarka.

Suimtam piliečiui ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas duodamas nutarimas dėl jo suėmimo ir nurodomas suėmimo pamatas. Negavęs to nutarimo, suimtasis paleidžiamas.

22 straipsnis

Valstybė saugo piliečio buto neliečiamybę.

Valstybė gali įstatymu aprėžti piliečio buto neliečiamybę, kiek tatai reikalinga Valstybės kovai su nusikaltimais.

23 straipsnis

Valstybė saugo piliečių susižinojimo turinio paslaptį.

Valstybė gali įstatymu tikrinti piliečių susižinojimo turinį, kiek tatai reikalinga Valstybės kovai su nusikaltimais.

24 straipsnis

Pilietis gali laisvai kilnotis visoje Valstybės teritorijoje ir gyventi bet kurioje jos vietoje.

Valstybė gali įstatymu varžyti šitą teise Valstybės saugumo sumetimais.

25 straipsnis

Valstybė saugo piliečių visuomeninio veikimo laisvę, ypač spaudoje, draugijose ir susirinkimuose, žiūrėdama, kad jis nebūtų veikiamas kenksminga Valstybei kryptimi.

26 straipsnis

Pilietis turi peticijos teisę.

Šia teise pilietis naudojasi įstatymo nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS. Tikyba

27 straipsnis

Vertindama religiją žmogaus gyvenime, Valstybė pripažįsta esamas Lietuvoje bažnyčias bei kitas tolygias tikybines organizacijas.

Kitos bažnyčios bei tolygios tikybinės organizacijos gali būti Valstybės pripažintos, jei jų mokslas ir apeigos nepriešingi dorai ir viešajai tvarkai.

28 straipsnis

Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos tolygios tikybinės organizacijos gali laisvai skelbti savo mokslą, atlikti savo apeigas, turėti maldų namus ir laikyti dvasines mokyklas dvasininkams ruošti.

29 straipsnis

Valstybės pripažintų bažnyčių bei kitų tolygių tikybinių organizacijų dvasiniai ordinai, kongregacijos ir brolijos, kiek jų veikla pasireiškia tikybos mokslo skelbimu ir tikybinėmis apeigomis bei maldomis, gali veikti laisvai.

30 straipsnis

Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos tolygios tikybinės organizacijos turi teisinio asmens teisių. Šių teisių ribos nustatomos įstatymu.

31 straipsnis

Valstybės pripažintų tikybų dvasininkai įstatymu gali būti atleidžiami nuo tarnavimo kariuomenėje.

32 straipsnis

Valstybės pripažintų bažnyčių bei kitų tolygių tikybinių organizacijų mokslo skelbimas, tikybinių apeigų bei maldų atlikimas ir kita tikybinė veikla, taip pat maldų namai, negali būti naudojami tam, kas priešinga Konstitucijai ir įstatymams.

33 straipsnis

Bažnyčių bei kitų tolygių tikybinių organizacijų padėtis Valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu.

V SKYRIUS. Šeima ir motinystė

34 straipsnis

Tvirta šeima yra Valstybės stiprumo pamatas.

Valstybė gerbia, saugo ir globoja šeimą. Gausios šeimos ypatingai globojamos.

35 straipsnis

Motinystė gerbiama, saugoma ir globojama. Globodama motinystę, vaiką ir jaunuolį, Valstybė siekia, kad augančioji karta būtų sveiko kūno ir stiprios dvasios.

VI SKYRIUS. Auklėjimas ir švietimas

36 straipsnis

Auklėjimo ir švietimo pamatiniai židiniai yra šeima ir mokykla.

Valstybė pripažįsta auklėjamos reikšmės ir bažnyčioms bei kitoms tolygioms tikybinėms organizacijoms.

37 straipsnis

Tėvų pareiga - auklėti vaikus, įkvėpti jiems Tėvynės meilę ir pasiryžimą aukotis dėl Tėvynės.

Vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir saugoti jų palikimą.

38 straipsnis

Jaunimui auklėti, mokyti ir šviesti Valstybė turi auklėjamųjų įstaigų, mokyklų ir jaunimo organizacijų.

Valstybė rūpinasi, kad jaunuolio dvasinės ir fizinės jėgos būtų taip lavinamos, kad jis galėtų pritaikinti jas dvasiniame ir ūkiniame Lietuvos gyvenime.

39 straipsnis

Atskiriems piliečiams ir organizacijoms, taip pat bažnyčioms bei kitoms tolygioms tikybinėms organizacijoms, leidžiama įstatymu nustatytomis sąlygomis ir tvarka laikyti auklėjamąsias įstaigas ir mokyklas.

40 straipsnis

Pradžios mokslas privalomas. Valstybės ir savivaldybės laikomose pradinėse mokyklose jis nemokamas.

41 straipsnis

Pradinėse ir vidurinėse mokyklose tikyba dėstoma mokiniams, priklausantiems prie Valstybės pripažintų bažnyčių ir kitų tolygių tikybinių organizacijų. Kuriose kitose mokyklose tikyba dėstoma - nustatoma įstatymu.

Kai mokinių, priklausančių prie kurios bažnyčios ar kitos tolygios tikybinės organizacijos, mokykloje yra maža, tai tikyba tiems mokiniams įstatymo numatytais atvejais nedėstoma.

Tikyba mokiniams, priklausantiems prie kurios bažnyčios ar kitos tolygios tikybinės organizacijos, nedėstoma, kai negalima parūpinti jos mokytojo.

42 straipsnis

Valstybė vadovauja auklėjimo ir švietimo darbui, prižiūri auklėjamąsias įstaigas ir mokyklas.

43 straipsnis

Lietuvos mokslo ir meno uždavinys visų pirma tarnauti Lietuvos pažangai.

Valstybė globoja mokslą, meną ir saugo Lietuvos praeities paminklus ir kitus kultūros turtus.

VII SKYRIUS. Darbas

44 straipsnis

Kiekvienas darbas yra visuotinės kūrybos dalis ir lygiai gerbtinas.

Valstybę laiko nepaliaujamas darbas.

Piliečio darbo galia yra kartu ir Valstybės turtas.

Piliečiui auklėjama darbo meilė ir kūrybinė darbo dvasia.

45 straipsnis

Valstybė siekia, kad dirbantysis ir jo šeima galėtų naudotis Lietuvos gyvenamu kultūros gyveniniu.

Valstybė rūpinasi, kad dirbančiajam būtų poilsio ir tinkamų tam poilsiui sąlygų.

46 straipsnis

Valstybė siekia, kad galintieji dirbti turėtų darbo. Vengiančius darbo Valstybė gali priversti dirbti.

47 straipsnis

Rūpindamasi tikslingu ir taisyklingu piliečių darbo galios sunaudojimu, Valstybė globoja ir rikiuoja darbą.

VIII SKYRIUS. Tautos ūkis

48 straipsnis

Tautos ūkio uždavinys - duoti medžiaginių sąlygų, reikalingų Valstybei ir piliečiui tarpti.

49 straipsnis

Sėkminga Tautos ūkio veikla remiasi piliečio įsisąmonintu pasiryžimu kurti savo ir Valstybės gerovei ir darniu darbo bei kapitalo veikimu.

50 straipsnis

Valstybės ir piliečio gerovė pasiekiama, kai pilietis tikslingai tvarkingai dirba ir tausiai vartoja.

51 straipsnis

Valstybė saugo nuosavybės teisę.

Turtas deda jo valdytojui pareigą turto naudojimą derinti su Valstybės reikalais.

Valstybė gali įstatymu nusavinti turtą viešajam reikalui už atlyginimą.

52 straipsnis

Pilietis turi teisę visoje Valstybės teritorijoje duoti ar imti darbo savo pasirinkimu, taip pat pasirinkti ūkinio veikimo vietą ir rūšį.

Valstybė gali įstatymu varžyti šitą teisę Valstybės saugumo sumetimais.

53 straipsnis

Valstybė rūpinasi, kad žemės ūkis būtų pagrįstas gajais ūkio vienetais ir kad ūkininkas veikliai dalyvautų tikslingoje ir taisyklingoje žemės ūkio gamyboje ir turėtų tam reikalingų sąlygų.

Valstybė rūpinasi, kad pramonė, prekyba ir amatai tikslingai naudotų ūkinius galimumus.

54 straipsnis

Valstybė remia naudingas piliečių ūkines pastangas ir, kai tatai reikalinga, pati imasi ūkinės veiklos.

55 straipsnis

Valstybė gali nustatyti darbo prievolę viešajam reikalui.

56 straipsnis

Rūpindamasi tikslinga ir taisyklinga Tautos ūkio santvarka ir veikimu, Valstybė prižiūri ir rikiuoja ūkio ir jo atskirų įmonių veikimą.

IX SKYRIUS. Sveikata ir socialinė apsauga

57 straipsnis

Valstybė rūpinasi piliečių sveikata.

58 straipsnis

Valstybė rūpinasi dirbančiaisiais ir jų šeimomis ligos, senatvės ir nelaimingų atsitikimų atvejais.

59 straipsnis

Valstybė palaiko ir stiprina piliečio valią ir pajėgumą pačiam aprūpinti save ir savo šeimą.

Valstybė siekia, kad negalintieji aprūpinti savęs ir savo šeimos piliečiai būtų aprūpinti.

60 straipsnis

Atskiriems piliečiams ir organizacijoms, taip pat bažnyčioms bei kitoms tolygioms tikybinėms organizacijoms, leidžiama įstatymu nustatytomis sąlygomis ir tvarka laikyti labdarybės įstaigas.

X SKYRIUS. Respublikos Prezidentas

61 straipsnis

Respublikos Prezidentas reprezentuoja Lietuvos Valstybę, priima svetimųjų valstybių atstovus, skiria Lietuvos Valstybės atstovus ir daro kita, kas Konstitucija ir įstatymais jam pavesta.

62 straipsnis

Respublikos Prezidentas renkamas septyneriems metams.

Jis gali būti perrenkamas.

63 straipsnis

Respublikos Prezidentu gali būti renkamas pilietis, kuris ligi balsavimo dienos yra suėjęs ne mažiau kaip keturiasdešimt metų amžiaus ir kuris gali būti renkamas Seimo Nariu.

64 straipsnis

Respublikos Prezidentą renka Tautos Atstovai.

Kas gali būti renkamas Tautos Atstovu, kaip Tautos Atstovai renkami ir kaip jie renka Respublikos Prezidentą, nustatoma įstatymu.

65 straipsnis

Išrinktas Respublikos Prezidentas perima Valstybės vadovavimą, prisiekdamas Tautos Atstovų akivaizdoje.

Priesaikos žodžiai yra šie:

"Visagalio Dievo akivaizdoje prisiekiu, kad, vadovaudamas Valstybei, rūpinsiuosi Tautos vieningumu, saugosiu jos garbę, ugdysiu Lietuvos galią ir gerovę ir duotą man Konstitucijos galią vykdysiu teisingai, visuomet atsimindamas savo atsakymą už Lietuvos dabartį ir ateitį. Didingoji Senosios Lietuvos Praeitis ir sunki Nepriklausomybės atstatymo kova teskatina mane prie to. Kad taip man, Dieve, padėtumei".

Priesaikos aktą pasirašo Respublikos Prezidentas ir Ministras Pirmininkas.

Priesaiką duoda ir perrinktas Respublikos Prezidentas.

66 straipsnis

Respublikos Prezidento Valstybės vadovavimo laikas prasideda nuo dienos, kurią jis perima vadovavimą.

67 straipsnis

Respublikos Prezidento rinkimai daromi paskutinį esamojo Respublikos Prezidento Valstybės vadovavimo pusmetį.

Išrinktas Respublikos Prezidentas perima Valstybės vadovavimą rytojaus dieną, suėjus esamojo Respublikos Prezidento septynerių metų Valstybės vadovavimo laikui, arba, jei tą dieną Respublikos Prezidento rinkimai dar neįsiteisėję, rytojaus dieną jiems įsiteisėjus.

68 straipsnis

Respublikos Prezidentui mirus arba atsistačius, Respublikos Prezidento rinkimai daromi tuoj po mirimo arba atsistatymo.

Išrinktas Respublikos Prezidentas perima Valstybės vadovavimą rytojaus dieną rinkimams įsiteisėjus.

69 straipsnis

Jei Respublikos Prezidento negalima rinkti arba rinkimų tęsti dėl karo ar kitų nenugalimų kliūčių, tai rinkimai daromi tuoj po to, kai kliūtys išnyksta.

Išrinktas Respublikos Prezidentas perima Valstybės vadovavimą rytojaus dieną rinkimams įsiteisėjus.

70 straipsnis

Ligi išrinktas Respublikos Prezidentas perima Valstybės vadovavimą, jai tebevadovauja esamasis Respublikos Prezidentas.

71 straipsnis

Respublikos Prezidentui sergant arba esant užsienyje, jį pavaduoja Ministras Pirmininkas.

Pavaduodamas Ministras Pirmininkas atlieka už Respublikos Prezidentą jo galios veiksmus.

72 straipsnis

Respublikos Prezidentui mirus arba atsistačius, ligi bus išrinktas Respublikos Prezidentas ir ligi jis perims Valstybės vadovavimą, Valstybei vadovauja Ministras Pirmininkas.

Vadovaudamas Valstybei, Ministras Pirmininkas turi visą Respublikos Prezidento galią.

73 straipsnis

Respublikos Prezidentas neatsako už savo galios veiksmus. Už kitus veiksmus Respublikos Prezidentas negali būti šaukiamas atsakyti, ligi vadovauja Valstybei.

74 straipsnis

Respublikos Prezidento aktas reikalingas Ministro Pirmininko arba atitinkamo Ministro parašo.

Respublikos Prezidento aktas, kuriuo skiriamas ar atleidžiamas Ministras Pirmininkas arba Valstybės Kontrolierius arba kuriuo duodamas sutikimas iškelti Ministrui Pirmininkui arba Valstybės Kontrolieriui bylą dėl tarnybinio nusikaltimo, Ministro Pirmininko arba kito Ministro parašo nereikalingas.

XI SKYRIUS. Seimas

75 straipsnis

Seimas renkamas penkeriems metams. Seimo Narių skaičių ir jų rinkseną nustato Seimo rinkimų įstatymas.

76 straipsnis

Kandidatais į Seimo Narius gali būti siūlomi piliečiai, suėję ne mažiau kaip trisdešimt metų amžiaus.

Kas gali pasiūlyti kandidatus į Seimo Narius, kas gali būti siūlomas ir kaip jie siūlomi, nustatoma Seimo rinkimų įstatymu.

77 straipsnis

Kandidatai į Seimo Narius balsuojami visuotiniu, tiesioginiu, lygiu ir slaptu balsavimu. Renkama proporcine sistema.

78 straipsnis

Balsuoti kandidatus į Seimo Narius turi teisę piliečiai, suėję ne mažiau kaip dvidešimt ketverius metus amžiaus. Kas neturi teisės balsuoti, nustatoma Seimo rinkimų įstatymu.

Balsuoti yra kiekvieno turinčio teisę balsuoti pareiga.

Balsuojamąsias dienas skiria Respublikos Prezidentas.

79 straipsnis

Išrinktas Seimo nariu prisiekia arba iškilmingai pasižada.

Priesaiką ir iškilmingąjį pasižadėjimą priima Respublikos Prezidentas arba jo pavestas Ministras Pirmininkas.

Priesaikos ir iškilmingojo pasižadėjimo žodžiai nustatomi Seimo rinkimų įstatymu.

80 straipsnis

Išrinktas Seimo Nariu, ligi priesaikos arba iškilmingojo pasižadėjimo nedavęs, negali eiti Seimo Nario pareigų ir neturi Seimo Nario teisių.

Išrinktas Seimo Nariu, nedavęs įstatymo nustatytu laiku priesaikos arba iškilmingojo pasižadėjimo, arba davęs lygtinai, arba atsisakęs duoti, netenka teisės būti Nariu išrinktajame Seime.

81 straipsnis

Išbuvusį penkerius metus Seimą Respublikos Prezidentas paleidžia.

Respublikos Prezidentas gali paleisti Seimą ir neišbuvusį penkerių metų.

82 straipsnis

Seimo buvimo laikas prasideda nuo dienos, kurią Respublikos Prezidentas skiria Seimui susirinkti pirmosios sesijos pirmojo posėdžio.

Seimo buvimo laikas pasibaigia išėjus penkeriems metams nuo pirmosios sesijos pirmojo posėdžio dienos, o jei Seimas paleidžiamas prieš išeinant penkeriems metams - jį paleidus.

83 straipsnis

Jei Seimo Narių negalima rinkti dėl karo ar kitų nenugalimų kliūčių, Respublikos Prezidentas gali prailginti Seimo buvimo laiką.

Seimo buvimo laikas, kai jis prailginamas, pasibaigia išėjus prailginimo laikui, o jei Seimas paleidžiamas prieš išeinant šiam laikui - jį paleidus.

84 straipsnis

Seimo buvimo laikui pasibaigus, Seimo Narių rinkimų balsuojamosios dienos skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius.

Jei Seimo Narių negalima rinkti arba rinkimų tęsti dėl karo ar kitų nenugalimų kliūčių, tai rinkimai daromi tuoj po to, kai kliūtys išnyksta.

85 straipsnis

Seimas renka Seimo Pirmininką ir kitus Seimo Prezidiumo narius.

Ligi naujas Seimas išrenka Seimo Prezidiumą, Seimo Prezidiumo pareigas eina Respublikos Prezidento arba jo pavedimu Ministro Pirmininko kviečiamas iš Seimo Narių tarpo Laikinasis Prezidiumas.

86 straipsnis

Seimas priima savo darbo statutą. Jis nustatomas įstatymu.

87 straipsnis

Seimo yra dvi paprastosios sesijos kas metai. Pavasario sesija prasideda vasario penkioliktą dieną ir pasibaigia balandžio penkioliktą dieną, rudens sesija prasideda rugsėjo penkioliktą dieną ir pasibaigia gruodžio trisdešimt pirmą dieną.

Paprastąją sesiją šaukia Respublikos Prezidentas.

Paprastąją sesiją Respublikos Prezidentas gali uždaryti ir prieš išeinant sesijos laikui.

88 straipsnis

Nepaprastąją Seimo sesiją šaukia Respublikos Prezidentas arba savo sumanymu, nustatydamas darbų eilę, arba trijų penktadalių Seimo Narių pareiškimu. Pareiškime nurodoma, kuriems dalykams svarstyti sesija šauktina.

Svarstysimus nepaprastojoje sesijoje dalykus sesijos metu papildo Respublikos Prezidentas.

Nepaprastąją sesiją Respublikos Prezidentas gali uždaryti ir neišsvarsčius svarstomųjų joje dalykų.

89 straipsnis

Seimo sesiją atidaro ir uždaro Respublikos Prezidentas arba jo pavedimu Ministras Pirmininkas.

90 straipsnis

Seimas svarsto ir sprendžia, kai jo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė Seimo Narių.

Seimas sprendžia balsavimu.

Seimas sprendžia dalyvaujančių posėdyje Seimo Narių dauguma, kiek Konstitucija nenustato didesnės daugumos.

Dalykus, kuriems spręsti Konstitucija reikalauja didesnės daugumos, Seimas svarsto, kai posėdyje dalyvauja Seimo Narių skaičius, sudarąs šitą daugumą.

91 straipsnis

Seimo Narys Seimo darbe turi siekti visuotinio Lietuvos labo, nepaneigdamas jo dėl asmens, verslo, kurio Lietuvos krašto ar kitokio dalinio labo.

92 straipsnis

Seimo Narys, kuris verčiasi tuo, kas įstatymu nesuderinama su jo pareigomis, arba netenka įstatymo nustatytų sąlygų, reikalingų būti Seimo Nariu, nustoja juo buvęs.

93 straipsnis

Seimo Narys už savo kalbas, pasakytas Seimo posėdyje, neatsako, tačiau, jeigu savo kalba nusikalsta prieš Valstybės saugumą, gali būti šaukiamas atsakyti bendrąją tvarka. Ta pat tvarka Seimo Narys atsako už įžeidimą savo kalboje, pasakytoje Seimo posėdyje.

94 straipsnis

Suimti Seimo Narį sesijos metu galima tik darantį nusikaltimą arba padariusį tokį nusikaltimą, už kurį graso ne mažesnė kaip sunkiųjų darbų kalėjimo bausmė; Seimo Nario suėmimo nutarimas pranešamas Seimo Pirmininkui ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po suėmimo. Kitais atvejais suimti Seimo Narį sesijos metu galima Seimo sutikimu.

XII SKYRIUS. Vyriausybė

95 straipsnis

Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir kiti Ministrai.

Vienas Ministrų yra Ministro Pirmininko Pavaduotojas.

96 straipsnis

Ministras Pirmininkas vadovauja Vyriausybei ir jai atstovauja.

Ministras valdo pavestas jam Valstybės valdymo sritis.

Ministrai veikia vieningai.

97 straipsnis

Ministrą Pirmininką ir jo pristatymu Ministro Pirmininko Pavaduotoją ir kitus Ministrus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

Atleidžiant Ministrą Pirmininką, kartu atleidžiami ir kiti Ministrai.

98 straipsnis

Ministrai, prieš pradėdami vykdyti Respublikos Prezidento jiems patikėtą valdžią, prisiekia arba iškilmingai pasižada.

Priesaiką ir iškilmingąjį pasižadėjimą priima Respublikos Prezidentas.

Priesaikos ir iškilmingojo pasižadėjimo žodžiai nustatomi Ministru Tarybos statutu.

99 straipsnis

Ministras Pirmininkas ir kiti Ministrai sudaro Ministrų Tarybą.

Ministrų Taryba svarsto ir sprendžia Valstybės reikalus.

Ministrų Tarybos posėdžiuose dalyvauja patariamuoju balsu Valstybės Kontrolierius.

100 straipsnis

Dalyvaudamas Ministrų Tarybos posėdyje, Respublikos Prezidentas jam pirmininkauja.

Respublikos Prezidentas gali šaukti Ministrų Tarybą posėdžio.

101 straipsnis

Ministrą Pirmininką pavaduoja Ministro Pirmininko Pavaduotojas, kai Ministras Pirmininkas negali eiti pareigų arba kai Ministras Pirmininkas paveda pavaduoti save kurį laiką arba kuriam veiksmui.

102 straipsnis

Kai Ministras Pirmininkas pavaduoja Respublikos Prezidentą arba kai, Respublikos Prezidentui mirus arba atsistačius, vadovauja Valstybei, jis Ministro Pirmininko pareigų neina. Šitas pareigas tuo laiku eina Ministro Pirmininko Pavaduotojas.

103 straipsnis

Byla Ministrui Pirmininkui arba Ministrui dėl tarnybinio nusikaltimo gali būti keliama Respublikos Prezidento sutikimu. Ją sprendžia Vyriausiasis Tribunolas posėdyje, sudarytame ne mažiau kaip iš penkių teisėjų. Teisena nustatoma įstatymu.

104 straipsnis

Įstatymų ir taisyklių projektams ruošti ir svarstyti, nuomonėms dėl įstatymų ir taisyklių projektų reikšti, įstatymams kodifikuoti ir kitiems dalykams svarstyti yra Valstybės Taryba.

Valstybės Tarybos sudėtis ir kompetencija nustatoma įstatymu.

105 straipsnis

Ministrų Tarybos statutas nustatomas įstatymu.

XIII SKYRIUS. Įstatymai

106 straipsnis

Įstatymai, kurie yra priešingi Konstitucijai, neturi galios.

107 straipsnis

Įstatymų projektus svarsto ir priima Seimas. Juos siūlo Ministrų Taryba arba bent ketvirtadalis Seimo Narių.

108 straipsnis

Seimo priimtas įstatymo projektas pristatomas Respublikos Prezidentui.

Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymo projektą ne vėliau kaip per trisdešimt dienų po pristatymo arba tvirtina ir skelbia įstatymu, arba grąžina Seimui antrą kartą svarstyti, nurodydamas sumetimus, kuriais jis netvirtinamas.

109 straipsnis

Jeigu Seimas, antrą kartą svarstydamas įstatymo projektą, bent trijų penktadalių Seimo Narių dauguma priima jį tą patį nepataisytą, tai Respublikos Prezidentas arba tvirtina tokį įstatymo projektą ir skelbia įstatymu, arba paleidžia Seimą.

Jeigu naujai išrinktam Seimui jo pirmojoje sesijoje bent ketvirtadalis Seimo Narių pasiūlo svarstyti tą patį nepataisytą įstatymo projektą ir jeigu Seimas jį nepataisytą priima Seimo Narių dauguma, tai Respublikos Prezidentas skelbia jį įstatymu.

110 straipsnis

Kai Seimo ar jo sesijos nėra, įstatymus leidžia Respublikos Prezidentas.

111 straipsnis

Įstatymo skelbimo ir galios įgijimo tvarka nustatoma įstatymu.

112 straipsnis

Tarptautines sutartis įgalioja sudaryti ir ratifikuoja Respublikos Prezidentas.

Kai Seimo sesija yra, Ministrų Taryba pristato Seimui duoti sutikimą ratifikuoti toms sutartims, kurios pakeičia įstatymus arba deda pareigą išleisti įstatymą.

XIV SKYRIUS. Valstybės biudžetas

113 straipsnis

Biudžetiniai metai prasideda sausio pirmą dieną ir baigiasi gruodžio trisdešimt pirmą.

Biudžetas nustatomas kiekvieniems biudžetiniams metams.

Biudžeto projektą sudaro Ministrų Taryba.

114 straipsnis

Ministrų Taryba ligi lapkričio pirmos dienos pristato biudžeto projektą Seimui svarstyti.

Svarstydamas biudžeto projektą, Seimas gali didinti išlaidas, įstatymu nustačius joms naujų pajamų, ir negali mažinti nustatytų įstatymais arba sutartimis išlaidų.

Jei Ministrų Tarybos nutarimu nustatytas kuriam ūkio reikalui tvarkyti kelerių metų planas ir jei to plano vykdymo pradžiai biudžetu leistos lėšos, tai Seimas negali mažinti Ministrų Tarybos įnešamų į biudžeto projektą tam planui vykdyti išlaidų.

115 straipsnis

Seimo priimtas biudžeto projektas pristatomas Respublikos Prezidentui ligi rudens sesijos pabaigos.

Respublikos Prezidentas tvirtina Seimo priimtą biudžeto projektą.

116 straipsnis

Jeigu Seimas ligi rudens sesijos pabaigos biudžeto projekto nepriima ir Respublikos Prezidentas nešaukia nepaprastosios sesijos biudžeto projektui svarstyti, tai Ministrų Taryba pristato biudžeto projektą Respublikos Prezidentui tvirtinti.

117 straipsnis

Kai Seimo nėra, Ministrų Taryba pristato biudžeto projektą Respublikos Prezidentui tvirtinti.

118 straipsnis

Respublikos Prezidentas patvirtintą biudžeto projektą skelbia biudžetu.

Jeigu ligi biudžeto metų pradžios biudžetas nepaskelbiamas, tai ligi jį paskelbiant išlaidos gali būti daromos biudžeto įstatymu nustatyta tvarka.

119 straipsnis

Biudžetas gali būti keičiamas.

Biudžetui keisti taikoma tvarka, nustatyta biudžeto projektui sudaryti, priimti ir tvirtinti. Tačiau, kai Seimo ar jo sesijos nėra, Ministrų Taryba gali pristatyti Respublikos Prezidentui biudžeto pakeitimo projektą tvirtinti.

XV SKYRIUS. Paklausimas ir interpeliacija

120 straipsnis

Seimo Narys gali duoti paklausimą Ministrui Pirmininkui arba Ministrui.

121 straipsnis

Bent ketvirtadalio Seimo Narių pasiūlytas, Seimas gali duoti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui arba Ministrui.

122 straipsnis

Seimas, išklausęs Ministro Pirmininko arba Ministro atsakymą į interpeliaciją ir bent ketvirtadalio Seimo Narių pasiūlytas, gali bent trijų penktadalių Seimo Narių dauguma nutarti, kad laiko atsakymą nepatenkinamu.

Seimui tatai nutarus dėl Ministro Pirmininko atsakymo, arba atleidžiamas Ministras Pirmininkas, arba paleidžiamas Seimas.

Seimui tatai nutarus dėl Ministro atsakymo, Ministras atleidžiamas. Tačiau, jei Ministras Pirmininkas prieš Seimui nutariant dėl Ministro atsakymo į interpeliaciją pareiškia, kad jis palaiko Ministro atsakymą, tai interpeliacija, duota Ministrui, laikoma duota Ministrui Pirmininkui.

Jeigu naujai išrinktam Seimui jo pirmojoje sesijoje bent ketvirtadalis Seimo Narių pasiūlo svarstyti tą pačią interpeliaciją, dėl kurios buvo paleistas Seimas, ir tam pačiam Ministrui Pirmininkui, kuriam paleistojo Seimo buvo duota interpeliacija, ir jeigu Seimas Seimo Narių dauguma nutaria atsakymą į interpeliaciją laikyti nepatenkinamu, tai Respublikos Prezidentas atleidžia Ministrą Pirmininką.

XVI SKYRIUS. Valstybės administracinė santvarka

123 straipsnis

Valstybės valdymo sritims tvarkyti yra Ministerijos.

Ministerijų darbui vietose Valstybės teritorija skaidoma administraciniais teritoriniais padaliniais.

Ministerijų santvarka nustatoma įstatymu.

124 straipsnis

Respublikos Prezidentas skiria ir atleidžia valdininkus ir kitus pareigonis, kurių skyrimas ir atleidimas įstatymu jam pavestas.

Valdininkų ir kitų pareigonių tarnybos santvarka nustatoma įstatymu.

125 straipsnis

Gimimo, jungtuvių ir mirimo aktai daromi Valstybės organų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Tikintieji šiuos aktus gali daryti pas savo dvasininkus įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir neverčiami jų kartoti kitur.

126 straipsnis

Vietiniams reikalams rūpinti yra vietos savivaldybės. Ūkio ir verslo sritims gali būti suteikiamos veikmens savivaldybės.

Vietinėms ir veikmeninėms savivaldybėms pavedami rūpinti reikalai ir tų reikalų rūpinimo ribos bei sąlygos nustatomi įstatymu.

127 straipsnis

Atskiriems Lietuvos kraštams gali būti suteikta teisė autonomiškai tvarkyti tam tikrus vietos dalykus.

Autonomijos teisė suteikiama ir autonomiško vietos dalyku tvarkymo ribos bei sąlygos nustatomos krašto autonomijos statutu, kuris nustatomas įstatymu.

128 straipsnis

Administracinių organų veiksmų tikslingumą ir teisėtumą saugo aukštesni organai įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymu nustatoma, kuriais atvejais administracinių organų veiksmų teisėtumas saugomas ir teismo tvarka.

XVII SKYRIUS. Teismas

129 straipsnis

Teismas daro teisingumą.

Savo veikmenį atlikdamas, Teismas yra nepriklausomas.

Teismas sprendžia Lietuvos Respublikos vardu.

Teismo sprendimas gali būti keičiamas ar naikinamas tik įstatymo nustatyta tvarka.

130 straipsnis

Respublikos Prezidentas gali dovanoti teismo sprendimu paskirtą bausmę ar jos dalį arba pakeisti ją kuria lengvesne bausme.

Įstatymo nustatytais atvejais Respublikos Prezidentas gali grąžinti teismo atimtas ar susiaurintas teises.

131 straipsnis

Aukščiausias teismas visai Valstybės teritorijai yra vienas. Jis yra Vyriausiasis Tribunolas.

132 straipsnis

Teismai steigiami įstatymu.

Teismų santvarka ir teisena nustatoma įstatymu.

XVIII SKYRIUS. Valstybės gynimas

133 straipsnis

Valstybę gina visi piliečiai.

Gynimo branduolį sudaro kariuomenė.

134 straipsnis

Valstybei ginti piliečiai atitinkamai prirengiami.

Tautos ūkis derinamas su Valstybės gynimo reikalavimais.

135 straipsnis

Respublikos Prezidentas yra Vyriausiasis Ginkluotųjų Pajėgų Vadas.

Ginkluotųjų Pajėgų sudarymas, vadovybės organizacija ir kompetencija nustatomi įstatymu.

136 straipsnis

Respublikos Prezidentas skiria ir atleidžia Kariuomenės Vadą.

Byla Kariuomenės Vadui dėl tarnybinio nusikaltimo gali būti keliama Respublikos Prezidento sutikimu.

137 straipsnis

Valstybės gynimo reikalams spręsti prie Respublikos Prezidento yra Valstybės Gynimo Taryba.

Valstybės Gynimo Tarybos sudėtis ir kompetencija nustatomos įstatymu.

138 straipsnis

Valstybės gynimo reikalai Valstybės gynimo metu tvarkomi Respublikos Prezidento įsakymais, turinčiais įstatymo galią. Tačiau, šituo metu tebeveikia ir įstatymai, kuriais tvarkomi Valstybės gynimo reikalai, kol tie įstatymai nepakeisti Respublikos Prezidento įsakymais.

Respublikos Prezidento įsakymas reikalingas Ministro Pirmininko parašo.

139 straipsnis

Kai yra pavojaus viešajai tvarkai arba Valstybės saugumui, Valstybėje arba jos dalyje gali būti paskelbtas nepaprastasis metas - sustiprintos Valstybės apsaugos metas arba Valstybės gynimo metas.

Nepaprastąjį metą skelbia ir atšaukia Respublikos Prezidentas Ministrų Tarybos pasiūlymu.

140 straipsnis

Nepaprastojo meto įstatymas suteikia galios suvaržyti ar sustabdyti piliečių pareigų ir teisių skyriuje nurodytas piliečių teises, išskyrus 20 str. nurodytą teisę, imtis ypatingų Valstybei ginti priemonių ir dėti gyventojams ypatingų priedermių.

Įstatymu gali būti steigiami nepaprastuoju metu ypatingieji teismai.

141 straipsnis

Mobilizaciją, karą ir taiką sprendžia Respublikos Prezidentas Ministrų Tarybos pasiūlymu.

Kai Seimas yra, taikai spręsti reikalingas Seimo sutikimas.

142 straipsnis

Tikrosios tarnybos karius dėl nusikaltimų ir šių nusikaltimų bendrininkus nekarius teisia kariniai teismai.

143 straipsnis

Valstybė globoja ir aprūpina karius, kurie, eidami karo tarnybą, nustoja sveikatos, taip pat šeimas karių, kurie, eidami karo tarnybą, nustoja sveikatos arba gyvybės.

Įstatymu nustatytais atvejais Valstybė aprūpina piliečius, kurie dėl dalyvavimo Valstybės gynime nustoja sveikatos, taip pat šeimas tų piliečių, kurie dėl dalyvavimo Valstybės gynime nustoja gyvybės.

XIX SKYRIUS. Valstybės Kontrolė

144 straipsnis

Valstybės Kontrolei vadovauja Valstybės Kontrolierius.

Valstybės Kontrolierių skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

145 straipsnis

Valstybės Kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia arba iškilmingai pasižada.

Priesaiką arba iškilmingąjį pasižadėjimą priima Respublikos Prezidentas.

Priesaikos ir iškilmingojo pasižadėjimo žodžiai nustatomi Valstybės Kontrolės įstatymu.

146 straipsnis

Valstybės Kontrolierius prižiūri Valstybės turto valdymo teisėtumą.

Valstybės Kontrolierius įstatymu nustatytais atvejais taria savo nuomonę dėl sutarčių tikslingumo.

Valstybės Kontrolieriaus ir Ministro nuomonių skirtumus dėl sutarties tikslingumo sprendžia Ministrų Taryba.

147 straipsnis

Valstybės Kontrolierius prižiūri Valstybės biudžeto vykdymo teisėtumą.

Skundai dėl padarytų išskaitų sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka.

148 straipsnis

Valstybės Kontrolierius kas metai parengia biudžeto vykdymo apyskaitą ir ją tvirtinti pristato Seimui, o kai Seimo nėra - Respublikos Prezidentui.

149 straipsnis

Valstybės Kontrolieriui įstatymu gali būti pavesta prižiūrėti teisėtumo atžvilgiu turto valdymas ir lėšų naudojimas vietinių bei veikmeninių savivaldybių ir tų privatinių įstaigų bei įmonių, kuriose dalyvauja Valstybės Iždas arba kurios naudojasi Valstybės Iždo parama.

150 straipsnis

Byla Valstybės Kontrolieriui dėl tarnybinio nusikaltimo gali būti keliama ir sprendžiama tvarka, nustatyta Ministro bylai dėl tarnybinio nusikaltimo kelti ir spręsti.

151 straipsnis

Valstybės Kontrolės santvarka nustatoma įstatymu.

XX SKYRIUS. Konstitucijos keitimas

152 straipsnis

Konstitucijos pakeitimo projektą gali pasiūlyti Ministrų Taryba arba bent pusė Seimo Narių.

Pasiūlytą Konstitucijos pakeitimo projektą svarsto Seimas.

153 straipsnis

Konstitucijos pakeitimo projektą priima Seimas bent trijų penktadalių Seimo Narių dauguma.

Seimo priimtas Konstitucijos pakeitimo projektas pristatomas Respublikos Prezidentui.

154 straipsnis

Respublikos Prezidentas Seimo priimtą Konstitucijos pakeitimo projektą arba tvirtina ir skelbia Konstitucija, arba paleidžia Seimą.

Jeigu naujai išrinktam Seimui jo pirmojoje sesijoje bent pusė Seimo Narių pasiūlo svarstyti tą patį nepataisytą Konstitucijos pakeitimo projektą ir jeigu Seimas jį nepataisytą priima bent trijų penktadalių Seimo Narių dauguma, tai Respublikos Prezidentas skelbia jį Konstitucija.

XXI SKYRIUS. Baigiamieji nuostatai

155 straipsnis

Šiai Konstitucijai įsigaliojus, Lietuvos Valstybės Konstitucija (V. Ž, Nr. 275, eil. 1778) nustoja veikusi.

156 straipsnis

Veikusieji ligi šios Konstitucijos įsigaliojimo įstatymai, kurie šiai Konstitucijai neprieštarauja ir nebus pakeisti ar panaikinti šios Konstitucijos tvarka, palieka galioje.

A. Smetona

Respublikos Prezidentas

V. Mironas

Ministras Pirmininkas