11 sonetas

11 sonetas
Frančeskas Petrarka

Vertė Vytautas Mačernis.

Ar skundžiasi paukštytės, ar žalieji lapai
Švelniai šiušena vasaros auksinės vėjuj,
Ar girdis, kaip į krantą, žydintį ir kvapų,
Dusliai gurgėdami skaidrieji vandens liejas –

Kai sėdžiu, meilės svajose paskendęs, ir rašau,
Regiu, girdžiu tik tą, kurią parodė mums dangus,
O žemė paslėpė. Bet ji gyva, ir iš dangaus
Į mano aimanas suskamba atsakas švelnus:

„Ach, kam be laiko tu save žudai?
Kam iš akių liūdnųjų liejasi upe
Gailingos ašaros?“ Ir taria man jautriai:

„Manęs neverk, nes mano dienos mirtyje
Patapo amžinos. Akis užmerkusi čionai,
Aš jas atvėriau amžinybės šviesoje“.

Šarnelė, 1944.IV.28