(Kaip gėdos dėmė)
(Kaip gėdos dėmė) Salomėja Nėris |
---|
Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1931 m. rinkinyje „Pėdos smėly“. |
Kaip gėdos dėmė
Ant išbalusio veido,
Taip jūs, mano dainos, sustingot ant popierio.
Sunki nuodėmė mano dūšioje beldėsi,
Kurios jūs atleisti negalit, nemokate.
Jei šiandie šypsaus ir tikiu į gyvenimą,
Tai todėl, kad nueitą kelią nulaužiau,
Kaip vyšnios išdžiūvusią šaką.
Sugrioviau altorių, kur melstasi amžiams,
Kur garbinta meilė ir mėlynos pasakos.
Ir tiltą į praeitį visą sudeginau.