(Be bažnyčios, be altorių)

(Be bažnyčios, be altorių)
Salomėja Nėris

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1931 m. rinkinyje „Pėdos smėly“.

Be bažnyčios, be altorių,
Be sumainymo žiedų...
Žirgai skrenda, kiek tik nori,
Skrendam, lekiam vienu du!

Balti vėjai plaukus glosto
Jau toli žmonių garsai –
Iš auksinio žvaigždžių sosto
Štai, mus laimina Jisai!

Jis, kurs davė žmogui širdį
Su troškimais neramiais,
Vasaros vynu nugirdė –
Jis ir nuodėmes atleis!

Be bažnyčios, be altorių...
Žirgai lekia žvengdami –
Lekia, lekia musų norai
Nesulaikomi, jauni!