Žvaigždės

Žvaigždės
Zigmas Gaidamavičius-Gėlė

Eilėraštis parašytas 1910 m. liepos 25 d.

Tamsi naktis, aprėpus žemę tylią,
Išbarstė meiliai dangiškus sapnus,
Ir skendo žvaigždės į bedugnę gilią,

Kaip kokios puikios sielos, kur sparnus
Savus žiedeliais laimės nudabino,
Visai užmiršę priepuolius senus...

Bet jos manęs šią naktį nepažino,
Jos – puikios žvaigždės, žaidžiančios aukštai –
Manęs, kur žaizdos tėviškės kankino

Ir nuolat draskė širdį sielvartai...
Tie sielvartai many net sutūrėjo
Ir Ipokreną, plaudžiančią linksmai,

Ir vieton jos tulžies bangas įliejo,
Kad tik atšaltų mano vėl jausmai,
Ir aš darbais gėrėčiaus piktadėjo...

Bet jos manęs šią naktį nepažino,
Užmiršo tik šią naktį, nes pirma
Krūtinę mano supo ir gaivino,

Kad ir liūdnai vaitodavo žiema,
Ir staugė vėjas ant plataus kelmyno,
Kur liūdi eglė ir dabar žema...