Žandarai išvedė mokytoją

Žandarai išvedė mokytoją
Salomėja Nėris

Eilėraštis iš rinkinio „Prie didelio kelio“, išleisto 1994 m., jau po poetės mirties.

Sniege paliko vėžės rogių,
O širdyje gili skriauda…
Mūs mokytoją – lyg pavogę
Žandarai išvežė tada.

Tarp jų sėdėjo juodas Juda –
Lyg pragaro tamsi dvasia.
Jisai ir miegant man ir budint
Ilgai šmėkšojo akyse.

Nuo verksmo akys man užputę:
Širdis nepakelia skriaudos.
Tėvelis geras, nei motutė
Draugystės tos nepavaduos.

Žemėlapis išbalęs sienoj.
Ten visa žemė – kaip gyva:
Ten jūros, miestai, upės plieno
Ir vargšė mano Lietuva.

Dėl jos ir mokytoją brangią
Žandarai išvežė tada.
Užtemdė tėviškės padangę
Nelaisvės plaštaka juoda.

Ufa, 1942.IV.4.